Praėjusį antradienį Kauno „Žalgiris“  žaidė pirmąsias LKL pusfinalio rungtynes su Šiaulių „Šiauliais“. Aikštelėje vykusią įtemptą kovą puikiai atspindi rungtynių rezultatas - 83:81. Visi žinojo, kad Šiaulių miesto krepšinio klubas yra pajėgus pasipriešinti „Žalgiriui”, bet niekas nesitikėjo, kad rungtynės vyks taip įtemptai. Pabandysiu papasakoti kaip viskas vyko eilinio „Žalgirio” fano akimis.

Antradienio popietę visi skubėjo įsigyti bilietų į pirmąsias pusfinalio rungtynes, tikėdamiesi išvysti gražią kovą aikštelėje ir eilinę savo numylėtinių pergalę. Nusipirkti bilietą vidurdienį tikrai vertėjo, nes prieš pat rungtynes gauti bilietus gerose vietose buvo neįmanoma. Jau 18 val. 15 min. prie Kauno sporto halės būriuojasi minios žmonių. Daugiausia darbo turi apsaugos darbuotojai, kurie įnirtingai „krato“ visus, įeinančius į sporto areną. Įveikiu pirmąją kliūtį, tačiau esu sustabdytas antrosios - pasitinka jaunimas, dalinantis reklamines skrajutes, kurios man tiesiog įbrukamos į rankas. Nenoromis paimu reklamos „davinį“ ir įsigrūdu į kišenę. Dar kartelį žvilgteliu į bilietus, norėdamas pasižiūrėti, kurioje tribūnoje reikės atsisėsti šį kartą. Šiaip ne taip prasibraunu pro susirinkusius žmones ir atsisėdu į savo vietą. Žvilgsnis į aikštelę: žaidėjai mankštinasi, bandydami atkartoti fizinio parengimo trenerio judesius - vieniems sekasi geriau, kitiems prasčiau, bet tai nesvarbu, svarbiausia, kad kūnas būtų pasiruošęs atlaikyti didelį fizinį krūvį. Dairausi aplink, bandydamas surasti pažįstamų veidų, bet turbūt nepavyks, nes šiandien visi atrodo kaip vienas – visi serga ta pačia liga!

Staiga užgesta šviesos. Į aikštelę įeina pranešėjas, griausmingu balsu sveikindamasis su salėje susirinkusiais žmonėmis: „Labas vakaras, ponai ir ponios, sveiki atvykę į Kauno sporto halę!”. Pristatomi abiejų komandų žaidėjai, sugiedamas Lietuvos Respublikos himnas. Šį kartą giedoti pakviesta Lina Jurevičiūtė. Panelės balsas iš tikrųjų labai gražus, tačiau nepakankamai stiprus, kad užgožtų vieningai giedančius „Žalgirio“ fanų balsus.

Prasideda rungtynės. Į aikštę įbėga abiejų komandų startinio penketo žaidėjai - visi linksmai ir džiugiai nusiteikę. Išmetamas ginčo kamuolys ir... Ir tada prasideda įnirtinga kova, nuo pirmos iki paskutinės minutės. Jei šio straipsnio pradžioje tikėjotės sužinoti, kaip rutuliojosi įvykiai aikštelėje, teks nusivilti. Pasakysiu tik tiek, kad rungtynės buvo labai įtemptos – abi komandos dažnai keisdavosi lyderių pozicijose. Turbūt geriausia rungtynių iliustracija - aplink svaidomi keiksmažodžiai, tačiau etikos sumetimais jų neminėsiu. Faktas, kad rungtynės daug nervų kainavo ne tik sirgaliams, bet ir vyriausiam komandos treneriui. Laimei, visus šiek tiek nuramino nepriekaištingai pasirodžiusios Kauno „Žalgirio“ šokėjos.

Pasibaigus minutės pertraukėlei visi atsidūsta, kova vyksta toliau. Fanų skanduotės ir toliau netyla. Nėra abejonių, kad jie geriausi ir ištikimiausi fanai pasaulyje, turbūt, jų širdyse niekada nemiršta tikėjimas laiminga pabaiga.

Kiekvienų rungtynių tradicija tapo žmonių daroma „banga“ – gražus reginys, kuriame dalyvauti turėtų kiekvienas save gerbiantis krepšinio fanas. Rungtynės tęsiasi toliau. Kamuolys keliauja iš vienos komandos rankų į kitas. Paskutinės rungtynių minutės, ir galų gale viskas baigiasi laimingai. Manau, kad kitaip būti ir negalėjo. Nuaidėjus finalinei rungtynių sirenai visi džiūgauja. Asmeniškai aš esu pasimetęs, nes nesitikėjau tokios kovos, bet juk svarbiausia – gera pabaiga. Žmonių minia, dalindamasi įspūdžiais, išbilda iš senutės Kauno sporto halės. Keliauju prie savo automobilio ir mintimis mąstau, kada bus kitos varžybos sporto halėje. Niekada nebuvusiems „Žalgirio“ rungtynėse galiu pasakyti, kad nueiti į jas yra tiesiog būtina, nes nieko nėra geriau už emocijų antplūdį po taiklaus tolimo metimo, „bangos“ kėlimą ir skandavimą: „Visi Kauno „Žalgirio“ fanai!“.

Štai tokios tos eilinės nepaprastos „Žalgirio“ rungtynės fano akimis.