Vienus šis faktas šokiruoja, kitus žavi, dar kitiems kelia pasipiktinimą... Vis dėlto, tokių merginų gyvenimas intriguoja. Šį kartą "Savo" herojė - viena iš tokių merginų, deja, ji savo vardo ir pavardės nenorėjo skelbti.

Vienus šis faktas šokiruoja, kitus žavi, dar kitiems kelia pasipiktinimą... Vis dėlto, tokių merginų gyvenimas intriguoja. Šį kartą "Savo" herojė - viena iš tokių merginų, deja, ji savo vardo ir pavardės nenorėjo skelbti.

"Noras patikrinti savo jėgas bei ištvermę", - štai taip mergina apibūdina savo apsisprendimą stoti į karo akademiją. "Mokytis nėra lengva ir ne vien dėl didelio fizinio krūvio. Gauname daug medžiagos apie karo teisę, mokomės skaityti ir nagrinėti žemėlapius, studijuojame karo inžineriją, apsaugą nuo naikinimo priemonių, - pasakojo mergina. - Kadangi dabar žiema, fizinio lavinimo užsiėmimai nevyksta, sėdime auditorijose ir mokomės karinių disciplinų."

"Niekada nepamiršiu savo pirmosios dienos akademijoje. Išsirikiavome rikiuotėje ir kadangi buvo šalta, aš buvau su pirštinėmis. Priėjęs prie manęs vadas paklausė, kodėl mano rankos juodos. Atsakiau, kad aš su pirštinėmis. Jis tuoj pat liepė jas nusimauti, todėl, kad visi kariuomenėje yra lygūs ir jei visi be pirštinių, tai visi. Tai buvo pirmoji mano pamoka", - dalinosi savo įspūdžiais karo akademijos studentė.

Pirmieji išbandymai prasidėjo karantino savaitgaliu. "Šeštadienio vakarą buvo aliarmo pratybos, o per dieną vyko paskaitos. Uniformos buvo išdalintos jau penktadienio vakarą, kurias aliarmo metu reikėjo kaip įmanoma greičiau apsirengti ir nusirengti. O tai nebuvo lengva, nes sagos nelindo į kilputes ir pirštai buvo nutrinti iki kraujo. Mus paguldydavo į lovas ir suskambus aliarmui turėjome kuo griečiau apsirengti ir išsirikiuoti. Pratybos buvo kartojamos apie penkis kartus ir kai pagaliau atsigulėme į lovas, negalėjau užmigti, nes vis laukiau aliarmo, - šypsojosi mergina. - Pratybų tikslas - parodyti mums, kaip svarbu greitai ir gerai atlikti užduotis."

"Tą pačią dieną turėjome nubėgti apie 3 kilometrus. Tai man buvo sunkiausia užduotis. Už manęs bėgęs vaikinas neleido sustoti ir bėgdamas vis kartojo "bėk", retkarčiais pastumdamas į priekį. Esu jam dėkinga", - sakė mergina.

"Juokinga, bet per pirmuosius pusryčius ir pietus nespėjau pavalgyti, nes valgydavau paskutinė ir vos man atsisėdus, vadas pasakydavo, kad baigtume valgyti. Dabar išmokau valgyti greičiau ir įsidėti mažiau maisto", - dalinosi savo mažyte patirtimi būsima leitenantė.

Labiausiai merginą karo akademijoje žavi pagarba ir drausmė. "Čia dėstytojai gerbia studentus, o studentai dėstytojus. Kadangi mokausi dar ir kitame universitete, tai į karo akademiją ateinu po paskaitų. Visada laukiu tos akimirkos, kai praeisiu pro vartus ir man bus atiduota pagarba. Tai mane žavi", - neslėpė mergina.

Paklausta kaip suspėja mokytis dviejuose mokymo įstaigose, mergina paaiškino, kad karo akademijoje praleidžia ne visą laiką. Yra studentų, kurie praleidžia ten visą laiką ir turi mokytis 4 metus, kad gautų leitenanto laipsnį, ir yra tokių studentų, kurie čia ateina baigę pirmą kursą savo universitete. Aš esu baigusi pirmą kursą universitete, kur ir toliau mokausi, o į karo akademiją ateinu paskirtom dienom ir paskirtu laiku, ir kai pati randu laisvą minutę. Mokytis turėsiu 3 metus ir gausiu atsargos jaunesniojo karininko (leitenantės) laipsnį.

"Man patinka čia mokytis ir sekasi neblogai, bet žinau, kad tikrieji sunkumai dar ateityje ir tikiuosi, kad juos įveiksiu. Daug studentų palūžta jau pirmame pusmetyje, man taip dar neatsitiko, tikiuosi, kad ir neatsitiks", - kalbėjo būsima atsargos leitenantė.

Žengiant į lygių galimybių amžių, galbūt ir mūsų visuomenė taps tolerantiškesnė. Ne tik moterims, bet ir vyrams. Ateityje tikriausiai jau nieko nebenustebins vyrai dirbantys auklėmis, o moterys - mechanikėmis. Bet šiuo laikotarpiu dar yra daugybė tabu.