2012 m. gegužės 21 d.
16
Kov
2009
| Trumpai ir aiškiai apie švietimo reformą |
 |
 |
 |
| Paulius Gritėnas |
| Informacija |
|
Reforma stringa
Švietimo reformos šmėkla sklando virš musų galvų jau nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo. Taip ir nesugebėta rasti visoms suinteresuotoms šalims priimtino varianto. Projektai buvo kuriami už uždarų Švietimo ir Mokslo ministerijos durų arba siūlomos pritaikyti Vakarų Europos šalių sistemos, kurių įgyvendinimas nebūdavo susijęs su realia Lietuvos aukštojo mokslo situacija. Konfliktinėje situacijoje taip ir liko visos trys reformos įgyvendinimu suinteresuotos grupės: Švietimo ir Mokslo ministerija (nepriklausomai nuo jos vadovo), studentams atstovaujančios oficialios organizacijos (Lietuvos Studentų Atstovybių Sąjunga, Lietuvos Studentų Sąjunga) ir aktyvių studentų sukurti opoziciniai judėjimai, tokie kaip piliečių grupė „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“. Bandoma keisti Taigi jau kovo mėnesiui ministras G. Steponavičius pažadėjo pirmąsias pertvarkas: „Ketiname sutelkti pastangas ir pasiekti, kad iki kovo mėnesio būtų priimtas mokslo ir studijų valdymo paketas. Jis apims aukštųjų mokyklų valdymo pokyčius. Keisis rektorių rinkimo tvarka, bus skelbiamas viešasis konkursas, atsiras studentų krepšeliai. Ketiname paruošti du valstybės remiamų paskolų sistemos įdiegimo modelius, taip užtikrinsime studentams galimybę pasiimti paskolas bei studijuoti universitete.“ Visos pertvarkos, apie kurias skelbia ŠMM, iš esmės yra paremtos finansinių srautų paskirstymu. Manoma, kad sukūrus studentų krepšelius, studento pasirinkimas nulems, kuriems universitetams išlikti, o tuo pačiu ir koreguos dėstymo kokybę. Laisvos rinkos modelio taikymas aukštajame moksle neužtikrina jokios garantuotos sekmės, nes, šiuo atveju, galioja skirtingi prioritetai. Visuotinė galimybė pasiimti paskolą taip pat nežada nieko kito, kaip tik dar didesnį įsiskolinimą bankams. Bandoma sutvarkyti universitetų finansinę padėtį ir tikima, kad naujo pobūdžio pinigų perskirstymas užtikrins studijų kokybę ar tvarką universitetų viduje. Akivaizdu, kad ŠMM naujoji reforma yra kritikuotina, dėl jos buvo deramasi tik su rektoriais, mažai bendraujama su labiausiai suinteresuota - studentų puse, ir tokia pozicija greitai susilaukė neigiamos studentų reakcijos. Organizacijų bejėgiškumas LSAS ar LSS balsas tiek laikotarpyje prieš reformą, kai jau buvo numanomos tendencijos ir galima prognozuoti, jog ji nebus palanki studentui, buvo mažai girdimas. Akivaizdu, kad atskirų piliečių grupių kūrimasis ir skilimas pačių studentų bendruomenės viduje rodo, jog oficialių studentams atstovaujančių institucijų darbas nebuvo tinkamas. LSAS visą reformos laiką galėjo tik konstatuoti savo bejėgiškumą ir tai, kad studentams lengviau tikrai nebus: „Studentai kelia klausimus, koks bus studijų krepšelio sistemos mechanizmas, kaip veiks paskolų sistema, kuo pagrįsta dabar numatyta dalinės rotacijos sistema. Šie klausimai daugeliu aspektų iki šiol yra diskusijų lygmenyje, kas kelia didelę įtampą visuomenėje“; „Situacija, kai autobusas tave veža tau nežinoma kryptimi, tau nežinant, kiek reikės mokėti už kelionę, tačiau rinktis, ar nori važiuoti toliau, nėra lengva“. Tokie ir panašūs LSAS vadovės I. Vareikytė komentarai parodo, kad kažką pakeisti ministerijos sprendimų konvejeryje yra labai sunku, taigi jei norime pasikeitimų, privalėsime susitaikyti, kad jie gali būti ir nepalankūs. Tokia pozicija, kad bet koks pasikeitimas išeis į naudą ir būtina ieškoti su(si)tarimo su reformą stumiančiais valdininkais, nepasirodė priimtina aktyviausiems studentams ir kitokia reformos eiga suinteresuotai profesūrai. Piliečių grupė „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ yra pagrindiniai opozicionieriai reformos fronte. Iki šiol rengę seminarus ir turėję tik keletą galimybių pasisakyti viešai, dažniausiai jų balsai atsimušdavo į ministerijos sienas. Tačiau vasario 19d. jie jau pradėjo imtis realių priemonių, surengė dešimties žmonių akciją, o kovo mėnesio pradžioje rengs taikų mitingą. Pagrindiniai jų privalumai yra profesorių V.Daujočio ir V. Radžvilo autoritetas ir parama, taip pat palankiausia studentams siūloma aukštojo mokslo koncepcija. Tiesa, aiškesnių projektų negu idealistiniai lozungai ir jie nelabai gali pateikti, tačiau bent jau užsiima konstruktyvia abieju likusių pusių kritika. Pagrindiniai reikalavimai yra aukštojo mokslo prieinamumas ir ta pati mistinė jo kokybė (tiesa, viename iš vykusių seminarų prof. V. Radžvilas aiškiai pasakė, kad kokybės derėtų reikalauti iš dėstytojų, o jokia ministerija jos nesukurs). Pasiūlymas: „nedidelis visų studentų solidarumo mokestis“. Tačiau konkretesnių pasiūlymų, matyt, teks palaukti iki mitingo, kadangi kol kas turime bent jau viltingą ir sąžiningą norą apginti studentų daugumos teises ir laisves. Kol kas visų šių grupių kovoje dominuoja ŠMM, tačiau pagrindinis klausimas išlieka: ar studentų judėjimai privers ministeriją prisipažinti, kad ji ne visada yra teisi ir sušvelninti, ar netgi pakeisti griežtą pirminį planą. Tam bus reikalingas didelis pačių studentų pilietinis aktyvumas ir kuo konkretesni pasiūlymai, nes, atrodo, kad ši Vyriausybė vis dar yra linkusi tikėti savo sprendimų neabejotinumu. |
Naujosios rubrikos
Seni SAVAS straipsniai
