2012 m. gegužės 21 d.
18
Lap
2008
| Nuteistųjų reintegracijos į visuomenę problema |
 |
 |
 |
| Paulius Gritėnas |
| Margumynai |
|
Visuomenėje susiklosčiusi tradicija, kad jos susikurtoms ir patvirtintoms normoms nusižengę nariai yra baudžiami tam tikro lygmens laisvės apribojimu. Tačiau demokratinėje santvarkoje, suformulavus žmogaus teises ir laisves, kaliniui bausmės laikotarpiu išpirkus savo kaltę, pilnavertis nuteistojo grįžimas atgal į bendruomenę pasidarė būtinas. Įsigalėjo „perauklėjimo“ ir „motyvavimo“ tendencija. Kadangi suaugusio žmogaus perauklėjimas ir naujas jo įvedimas atgal į kasdienį gyvenimą yra problemiškas uždavinys, jam išspręsti reikia specialaus atsakingų institucijų, o kartu ir visos visuomenės dėmesio bei pastangų.
Motyvacinis projektas
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau - Kalėjimų departamentas) įgyvendino projektą ,,Nuteistųjų rengimas savarankiškam gyvenimui stiprinant motyvaciją integruotis į visuomenę ir darbo rinką”. Šis projektas iš kitų projektų išsiskiria tuo, kad jame moderniomis informacinėmis technologijomis buvo sukurta nuteistųjų informavimo ir motyvavimo sistema, padedanti nuteistiesiems lengviau integruotis į visuomenę ir darbo rinką. „Šį projektą Vidaus reikalų ministerijos Gerosios patirties pavyzdžių iš viešojo sektoriaus srities komisija pripažino novatorišku, pagerinusiu veiklos rezultatus ir tinkamu pritaikyti kitų viešųjų juridinių asmenų veikloje. Tai didelis įvertinimas ir pripažinimas. Tačiau dar didesnis pasiekimas, kad mes galėjome padėti konkretiems žmonėms pakeisti požiūrį į darbą ir gyvenimo tikslus. Taip pat džiugu, kad projektas paskatino socialinę partnerystę - atsirado glaudesnis viešojo sektoriaus, mokslo ir verslo įstaigų bendradarbiavimas“, - teigė Kalėjimų departamento direktorius Saulius Vitkūnas. Noro reintegruotis stoka Pagrindinė problema, su kuria susiduria žmonės, siekiant pakeisti nuteistų asmenų požiūrį į visuomenę – nenoras keisti savo gyvenimo būdą. Daugumai nuteistųjų tiesiog patogiau būti visuomenės išlaikytiniais negu patiems prisijungti ir atnešti naudą siekiant bendro gerbūvio. Garsus Stanley Kubricko filmas, sukurtas pagal to paties pavadinimo Anthony Burgesso knygą „Prisukamas apelsinas („A Clockwork Orange)“, yra prievartinio perauklėjimo pavyzdys, kai visuomenei kenkiantis asmuo yra prieš savo valią verčiamas paklusti bendram, bet visgi prievartiniam tvarkos supratimui. Toks prievartinis auklėjimas dar labiau žaloja jau ir taip atbukusią psichiką, atneša dvigubą pykčio dozę, galiausiai priverčia prievartos auką keršyti aplinkiniams. Atsakas, kurio priežastis yra prievarta į prievartą, sukelia tik grandininę reakciją, tokiu būdu agresijos kiekis jau ima augti geometrine progresija, visi tampa aukomis ar nusikaltėliais. Taigi prievartinis perauklėjimas nėra tinkama išeitis laukiant pozityvaus nuteistojo atsako. Tenka ieškoti būdų sužadinti norą keistis, sudaryti sąlygas, kuriose visuomenei prasižengęs asmuo pamatytų bendradarbiavimo ir reintegracijos naudą. „Mano kelias“ – galimybė mokytis priimti gyvenimo iššūkius Projekte ,,Nuteistųjų rengimas savarankiškam gyvenimui stiprinant motyvaciją integruotis į visuomenę ir darbo rinką” sukurtas virtualus darbo paieškos centras, nuteistųjų informavimo ir motyvavimo programa, simuliacinis žaidimas „Mano kelias“, kuris ne tik motyvuoja nuteistuosius prasmingai reintegracijai, bet ir stiprina jų pasitikėjimą savo jėgomis. Įgyvendinant projektą taip pat siekta keisti neigiamą visuomenės požiūrį į nuteistųjų galimybes sėkmingai užsiimti naudinga veikla. Tikimasi, kad išėję iš įkalinimo įstaigų ir ten pasirengę tinkamai priimti naujo gyvenimo iššūkius, legalia veikla užsiimantys buvę nuteistieji galės visuomenei atpirkti padarytą žalą. „Projekto metu jį išbandė daugiau kaip 3000 nuteistųjų. Dauguma jų įvertino realią žaidimo naudą, kuri suteikia galimybę pasirengti gyvenimo laisvėje iššūkiams“, - sakė Rūta Janulevičienė. Šis žaidimas suteikia nuteistiesiems galimybę modeliuoti realias gyvenimiškas situacijas ieškant darbo ar renkantis draugus. Žaidėjas gali laisvai apsispręsti, kaip elgtis įvairiose žaidimo situacijose, tačiau iš tikrųjų jis netiesiogiai skatinamas rinktis būtent socialiai priimtinus elgesio modelius. Projekto tęstinumui užtikrinti 2008 m. Kalėjimų departamentas yra parengęs naują 3 metų trukmės projektą „Simuliacinis žaidimas „Mano kelias“ 2 versija“. Šiuo projektu bus siekiama vertinti nuteistųjų resocializacijos įgūdžių pokyčius, jų vystymosi dinamiką ir ypatybes. Projekto nauda visuomenei Kyla klausimas, kam leisti lėšas prasižengusiųjų mokymui, motyvacijai ar psichologinei paramai? Atrodo visiškai natūralu, kad jie patys turėtų būti motyvuoti tapti lygiaverčiais visuomenės nariais, priimti nusistovėjusias taisykles ir atsakyti už savo elgesį. Tačiau, jei jie neturės jokio noro reintegruotis ir susitvarkyti savo gyvenimo, tokie asmenys taps dar didesne problema, pareikalausiančia jų motyvavimą pranokstančių išlaidų. Matant projekto veiksmingumą ir tai, kad nuteistųjų tarpe taip priimtina, negalima ginčytis, jog tokia skatinamoji perauklėjimo rūšis teikia daugiau apčiuopiamos naudos valstybei nei bausmių griežtinimas ar prievartinis moralizavimas. Visuomenė pelnosi ne atstumdama vieną iš savo narių, o pritraukdama jį ir parodydama nusikaltimo bevertiškumą. Tie, kurie po šio projekto grįš į laisvę ir sugebės integruotis, žymiai lengviau susiras darbą, gyvens pilnavertį gyvenimą. Priešingai bus su tais nuteistaisiais, kuriuos atstumsime ir pasmerksime už jų įvykdytus nusikaltimus. |
Naujosios rubrikos
Seni SAVAS straipsniai
