Galbūt ne kartą esame susimąstę, kaip smagu būtų pakilti į dangų ir pamatyti žemę iš paukščio skrydžio. Tai realu, tačiau gal ne visiems prieinama. Vienas studentas virš žemės parasparniu pakyla bent kartą per savaitę ir džiaugiasi, kad turi tokią galimybę.

Galbūt ne kartą esame susimąstę, kaip smagu būtų pakilti į dangų ir pamatyti žemę iš paukščio skrydžio. Tai realu, tačiau gal ne visiems prieinama. Vienas studentas virš žemės parasparniu pakyla bent kartą per savaitę ir džiaugiasi, kad turi tokią galimybę.

Pavojai ore

Pakildamas į orą visuomet rizikuoji gyvybe. Tačiau vienur rizika didesnė, kitur jos mažiau. Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto pirmakursis Andrius Šmarlovskis skraidydamas parasparniu negalvoja apie riziką, tačiau prisipažino, kad vieną kartą yra nukentėjęs. "Pakilus į orą užgeso parasparnio motoras. Pavojinga buvo tai, kad reikėjo leistis į mažą aikštelę, todėl leidžiantis su išjungtu motoru pritrūko tikslumo ir kliudžiau medžių šakas. Taip tarp jų ir likau įstrigęs. Juokingiausia, kad visa tai įvyko prieš buvusių draugų ir kaimynų langus", - prisiminimais dalijosi vaikinas.

Pasak studento, parasparniu aukštai skristi yra daug saugiau negu važiuoti automobiliu, nes danguje tu turi daugiau erdvės.

Be sunkumų į orą

Pomėgiui skraidyti parasparniais, vėliau juos gaminti ir pradėti savo verslą padarė įtaką užsienio šalys. "Buvau mažas, kai tėtis parvažiavęs iš užsienio mokėsi jais skraidyti. Tuomet dar neatitikau svorio normų, todėl tik stebėdavau pirmuosius tėčio pakilimus į orą. Sulaukęs trylikos be jokių sunkumų parasparniu pakilau ir aš. Taip skraidau iki šiol", - apie pirmuosius skraidymus pasakojo A. Šmarlovskis.

Vaizdas iš viršaus

Parasparniais daugiausia kylama nuo Aleksoto aerodromo. Šiuo aktyviu sportu užsiima ir studento tėtis, ir jaunesnysis jo brolis. Tačiau kas lemia norą kilti ir kilti? "Įdomiausia tai, kad gali įsiveržti ten, kur niekas kitas negali. Skrendi virš pievos ir tarp žolių matai stirną su savo jaunikliu. Tai nerealus jausmas, kuris skatina vis kilti ir pamatyti naujų vaizdų. Įdomu pamatyti savo miestą iš viršaus, kaip laikui bėgant jis keičiasi", - dalinosi savo įspūdžiais studentas.

Pradedantiesiems - mokyklos

Žmogus sumąstęs užsiimti šiuo sportu, pirmiausia turi lankyti mokyklą, kurioje vyksta apmokymai (apmokymų kaina -1000 lt. - aut. past.). Jie susideda iš teorijos ir praktinės dalies. "Žinoma, jie neprivalomi, tačiau jei sulaužysi variklio rėmą ar propelerį, kuris kabo už nugaros, tau kainuos tiek pat. Tad kiekvienas žmogus gali rinktis", - kalbėjo vaikinas.

Skrendi kur nori

"Skirtumas tarp parašiutininkų ir parasparnininkų yra akivaizdus. Be vargo gali pakilti iš kur nori ir kada nori. Gali skristi į bet kurią pusę ir bet ką apžiūrėti iš viršaus. Esi visiškai nepriklausomas. Tai gan brangu, tačiau tai pigiausia aviacijos rūšis", - pasakojo A. Šmarlovskis, paklaustas kokie privalumai skrendant parasparniu.

Svarbu paminėti ir tai, kad parasparniu galima pasiekti 40 - 60 km/h greitį bei 6 km aukštį. Tokiais rezultatais gali pasigirti tik labiau įgudęs parasparnininkas. "Negaliu didžiuotis dideliais laimėjimais, nes jų tiesiog nesiekiu. Nekylu aukštai, nes tai užtrunka ilgai ir kuo toliau kyli tuo mažiau tas vaizdas keičiasi. Smagu pakilti virš debesų (apie 1 km), kai atsiveria horizontas ir šviečia saulė, nors žemėje tuo pat metu būna apsiniaukę", - kalbėjo vaikinas.