Kiekvienam studentui ateina laikas, kai jis nutaria susirasti darbą. Ne, čia kalbu ne apie braškes Anglijoje ar "Work and travel USA" programą. Turiu galvoje tikrą, nuolatinį darbą, kuris galėtų padėti pamatus būsimai karjerai, leistų "užsikabinti" gyvenime. Gerai, jeigu giminės, draugai ar bendramoksliai pasiūlo kokį variantą, užtaria keliais žodžiais ir "įtaiso" į gerą vietelę. Bet taip pasiseka toli gražu ne visiems. Daugumai tenka pradėti sudėtingas paieškas - skaityti skelbimus, siųsti CV, eiti į pokalbius su darbdaviais. Kaip tai seksis priklauso ne tik nuo jūsų asmeninių sugebėjimų, žinių ir įgūdžių, bet ir nemaža dalimi nuo to, kaip pasiruošite pokalbiui, kokį įspūdį sudarysite.

Kiekvienam studentui ateina laikas, kai jis nutaria susirasti darbą. Ne, čia kalbu ne apie braškes Anglijoje ar "Work and travel USA" programą. Turiu galvoje tikrą, nuolatinį darbą, kuris galėtų padėti pamatus būsimai karjerai, leistų "užsikabinti" gyvenime. Gerai, jeigu giminės, draugai ar bendramoksliai pasiūlo kokį variantą, užtaria keliais žodžiais ir "įtaiso" į gerą vietelę. Bet taip pasiseka toli gražu ne visiems. Daugumai tenka pradėti sudėtingas paieškas - skaityti skelbimus, siųsti CV, eiti į pokalbius su darbdaviais. Kaip tai seksis priklauso ne tik nuo jūsų asmeninių sugebėjimų, žinių ir įgūdžių, bet ir nemaža dalimi nuo to, kaip pasiruošite pokalbiui, kokį įspūdį sudarysite.

Aukštosios mokyklos, ypač kolegijos, pastaruoju metu nemažai dėmesio skiria savo studentų paruošimui šiai akimirkai - moko kaip parašyti CV, motyvacinį laišką, kaip ieškoti darbo. Pavyzdžius, kaip tai daryti, galima rasti įdarbinimo agentūrose. Bet teorija nuo praktikos taip dažnai skiriasi... Kaip ir daugelį kartų prieš tai, mūsų leidybinė firma vėl darė darbuotojų atranką, nuolatiniam darbui ieškojome būtent studentų. Ir kaip daugelį kartų prieš tai, bendraujant su kandidatais, teko pastebėti vis tas pačias jų klaidas. Todėl manau šie pamąstymai ir patarimai "iš kitos barikadų pusės" bus įdomūs kiekvienam besiruošiančiam ieškoti darbo studentui.

1. Pildydami CV būtinai išsitaisykite visas galimas gramatines klaidas. Visi gi naudojamės kompiuteriais. Na, nepatingėkite bent jau paleisti klaidų tikrinimo programą. Nes kai "pensijų fondai" pavirsta į "pencijų fondus", tai bado akis ir iš karto blogai nuteikia kandidato atžvilgiu. Ir net ne todėl, kad jis nemoka gimtosios kalbos - kitoms įmonėms, skirtingai nuo mūsų, galbūt tai nėra taip svarbu. Bet jeigu ieškantis darbo žmogus nesugeba pateikti be klaidų net savo CV, ką tai sako apie jo pareigingumą, rimtą požiūrį ir visa kita?

2. Jeigu ieškote darbo Lietuvoje ir nėra specialaus reikalavimo atsiųsti CV angliškai, tai ir siųskite lietuvišką CV. Gal jums ir atrodo, kad savo patirtį ir gyvenimą aprašę angliškai atrodysite šaunesni ir mandresni. Bet man (ir, neabejoju, ne man vienai) tai tik kelia įtarimą, kad nesiruošiate ilgai užsibūti Lietuvoje, ir pirma pasitaikiusia proga sieksite išlėkti į užsienį. Kam man toks nepatikimas darbuotojas, kuris po poros mėnesių galbūt pakels sparnus?

3. Žinoma, savo gyvenimo aprašyme reiktų paminėti visus savo privalumus ir kuo gražiau save pateikti. Bet nereikia ir persistengti. Sąžiningumas - viena iš pagrindinių dorybių, kurių ieško darbdaviai, todėl visuomet daiktus vadinkite savo vardais. Ir neužmirškite, kad kitapus stalo sėdi taip pat ne iš kelmo spirti ir gyvenimo matę žmonės... Pavyzdžiui, jeigu parašysite savo CV, kad dirbote "KFC, Client Operation Department, Charlottesville, VA, USA" ir kad šiame darbe įgijote daug darbo su klientais patirties, gal kam nors ir padarysite įspūdį. Bet man ir daugeliui šiuolaikinių darbdavių tai tik sukelia šypseną. Aš juk puikiai žinau, kad "KFC" reiškia greito maisto tinklą Kentucky Fried Chicken, o Client Operation Department reiškia, kad stovėjote prie kasos ar nešiojote indus... Taigi, jūsų "darbo su klientais" patirtis galėtų būti pliusas tik tuomet, jei ieškotumėt padavėjo darbo restorane ar bare. Visais kitais atvejais žymiai geriau būtų parašyti maždaug taip:"Vasarą dirbau JAV nes norėjau užsidirbti pinigų ir patirti nuotykių. Taip įgijau patirties ir pamačiau pasaulį. Be to, dirbdamas sunkų nekvalifikuotą darbą dar kartą įsitikinau, kad tokia ateitis ne man, net jei ten ir labai gerai mokėtų. Aš iš darbo dar noriu galimybės augti, pritaikyti savo žinias ir sugebėjimus, kažko pasiekti gyvenime. Padavėjo ir panašūs darbai negali patenkinti mano ambicijų". Tada aš suprasčiau, kad prieš mane rimtas, į tikslą orientuotas žmogus, o ne tik eilinis studenčiokas, ieškantis lengviausių kelių.

4. Grafoje "asmeninės savybės" tikrai nėra protinga surašyti visas gerąsias žmogaus charakterio savybes, kurių, jūsų manymų, darbdavys turėtų norėti iš būsimo darbuotojo. Pavyzdžiui, ką reiktų galvoti apie žmogų, kuris save apibūdina taip: rimtas, pareigingas, atsakingas, darbštus, kūrybiškas, tikslo siekiantis, sąžiningas, punktualus, komunikabilus, draugiškas, energingas, imlus naujovėms, iniciatyvus, nuoširdus? Turbūt, kad jis tobulas darbuotojas? Bet man kažkodėl kyla mintys, kad jis galbūt ne toks jau sąžiningas ir nuoširdus, kaip pats sakosi... Toks aprašymas galbūt sukelia šypseną, bet tikrai nesukelia pasitikėjimo. Tuo labiau jis nieko tikro nepasako apie asmenybę. Tai ne gyvo žmogaus, o kažkokio idealo aprašymas. Nesu sutikusi nė vieno žmogaus, kurio visos šios savybės būtų vienodai stipriai išreikštos. Žymiai lengviau būtų patikėti, pavyzdžiui, kad žmogus kūrybiškas ir draugiškas, bet kartais mėgsta ilgiau pamiegoti ir patinginiauti. Arba, kad jis protingas, sąžiningas, atsakingas, bet uždaras ir sunkiai bendraujantis žmogus. Tokiems žmonėms aš rasčiau pritaikymą, žinodama jų pliusus ir minusus sugebėčiau pasiūlyti kaip tik tokį darbą, kuris geriausiai išnaudotų jų teigiamas savybes ir nesukeltų streso reikalaujant iš jų to, ko jie negali. Ponui ar poniai tobulybei rasti vietą būtų žymiai sunkiau, ypač jeigu vėliau pasirodytų, kad jie ne tokie jau tobuli. Gali atsitikti, kad taip "apmovę" darbdavį gausite darbą bet tik patys įvarysite save į kampą, kai jis ims reikalauti iš jūsų daugiau nei sugebate.

5. Tas pats pasakytina ir apie pomėgių sritį. Jeigu tikrai neturite jokių ypatingų pomėgių, tai geriau iš viso nieko nerašykite. Atsibosta skaityti kone kiekvienoje merginos anketoje: knygų skaitymas, kelionės, teatras, menas, kultūra. Vaikinams tai dažniausia sportas, kompiuteriai, verslas... O dar blogiau, kai kokiam nors "kultūros mylėtojui" užduodi porą klausimų apie dabartinius kultūrinius įvykius ir pasirodo, kad jis dabar nieko apie tai nežino, nes... "per mokslus nelieka laiko laisvalaikiui". Na, nežinai tai nežinai. Jei jau pagavo, tai prisipažink, kad tau iš tikro tas nėra taip jau įdomu, įrašei tik kad reikėjo ką nors įrašyti. Jei tikrai domėtumeisi, tai vis tiek žinotum naujausią informaciją - tam daug laiko nereikia. O teisintis laiko stoka tai iš viso labai neprotinga. Atėjai įtikinti, kad būsi geras darbuotojas. Jeigu jau dabar nerandi laiko net savo didžiausiems pomėgiams, tai kaip rasi laiko darbui?!

NEOLITO plėtros skyriaus vadovė Vaidonė Tamošiūnaitė