| Ne visi studentai padirbėję užsienyje grįžta patenkinti |
|
|
|
| Daiva Trušaitė |
|
Daugeliui aukštesniųjų kursų studentų yra tekę padirbėti užsienyje. Vieniems sekėsi puikiai, kitiems teko nukentėti nuo darbdavių ar įdarbinimo agentūros. Tačiau ir nukentėjus nevisada įmanoma rasti pagalbą ar bent jau paguodą. Daugeliui aukštesniųjų kursų studentų yra tekę padirbėti užsienyje. Vieniems sekėsi puikiai, kitiems teko nukentėti nuo darbdavių ar įdarbinimo agentūros. Tačiau ir nukentėjus nevisada įmanoma rasti pagalbą ar bent jau paguodą.
Darbas Didžiojoje Britanijoje Vytauto Didžiojo universitete (VDU) ekonomiką ir vadybą studijuojančios Kristina ir Vilma vasarą dirbo D.Britanijoje. Darbą jos susirado per personalo mokymo centrą (PMC). Merginos turėjo dirbti šokolado fabrike. Ši agentūra joms, kaip ir daugeliui, žadėjo 48 darbo valandas ir gerą atlyginimą. Tačiau jau vos nuvykusios jos susidūrė su dar keletu tarpininkų, kurie net tarpusavyje nesugebėjo pasidalyti valdžios. Darbininkai buvo nuolat apgaudinėjami: kasdien žadama vežti į darbą, bet pažadai labai retai tesimi, o atlyginimas, mokamas už pradirbtą laiką.
Ne taip paprasta rasti kitą darbą Daugeliui tikriausiai įdomu, kodėl ten papuolę neieškojo kito darbo. Viskas labai paprasta - iš vos atvykusių žmonių buvo surinkti pasai, nes reikėjo sutvarkyti dokumentus dėl legalaus ilgalaikio darbo, o grąžinti tik vasaros pabaigoje. Taigi neturėdamas paso žmogus negali niekur įsidarbinti. Be to, kaip teigė merginos, vietos darbdaviai bendradarbiauja su užsieniečius įdarbinančiais žmonėmis ir nenori priimti tų, kurie padirbėję vienur ieško kito darbo. Pagaliau atgavusios pasus merginos grįžo į Lietuvą ir iškart nukeliavo į PMC, norėdamos išsiaiškinti, kodėl žmonės vežami dirbti ten, kur nėra darbo. PMC joms buvo paaiškinta, kad jos pirmosios kreipiasi su skundu, teigė, kad visi kiti dirbusieji patenkinti. PMC darbuotojai nenusiteikę bendradarbiauti ir siūlo visą dominančią informaciją susirasti internete.
Važiuoja ir į Graikiją Nelabai pasisekė ir KMU odontologijos trečiakursei Rasai ir jos draugui. Vasarą jie praleido Graikijoje, tačiau daug pinigų neparsivežė. Agentūros ANNUS darbo skelbimą jaunuoliai pamatė universitete ir nusprendę, kad būtų linksma vasarą praleisti Graikijoje, ten ir išvyko. Nesklandumai prasidėjo jau Lietuvoje, kai agentūra savaip pakoregavo vaikino duomenis apie anglų kalbos žinias. Graikijoje vaikinui buvo surastas darbas reikalaujantis gerų anglų kalbos žinių, o jis teturėjo pagrindus. Taigi, nuvykus darbo nebuvo. Prieš išvykstant studentams buvo žadėta, kad dirbs vienoje saloje, gaus didelį atlyginimą, turės laisvus savaitgalius, kad darbo ten pilna, tik dirbk. Viso to nuvykus į Graikiją nebuvo: nebuvo žadėto darbo, susiradus kitą - nebuvo nei laisvų savaitgalių, nei normalaus užmokesčio. Tačiau šiai porelei pasisekė šiek tiek labiau nei VDU studentėms - jie nebuvo priversti dirbti vienoje vietoje, gyventi be savo dokumentų, ir kasdien laukti žadėto darbo.
Savo kaltės neįžvelgia Paklaustas apie šį nesusipratimą ANNUS agentūros direktorius V. Bendoraitis pasakė, kad tokie atvejai kaip šių jaunuolių pasitaiko itin retai ir jis savo kaltės čia neįžvelgia. Anot jo, studentai patys nenorėjo dirbti atskirose vietose, nors agentūros partneriai Graikijoje ir siūlę kitus variantus, jie patys ieškojosi darbo ir dėl nepasisekimo nereikėtų kaltinti jų agentūros. Pasak V. Beinoraičio, pora galbūt nenorėję išsiskirti ilgesniam laikui ir dėl to ieškojo darbo, kur galėtų būti kartu. O dėl pakoreguotos anketos - direktorius teigė manęs, kad vaikinas anglų kalbą moka ne taip jau prastai, kad negalėtų susišnekėti ne anglakalbėje šalyje, todėl ir parašęs anketoje, siųstoje graikams, ne "basic"(pagrindai), o "conversation english"(bendravimo). Pokalbio pabaigoje V. Bendoraitis pasiūlė ieškant darbo užsienyje neprisirišti prie mylimųjų. |