„Viena yra skaityti apie šalies ir tautos istoriją vadovėliuose ir knygose ir visai kita - pačiam prisiliesti prie viso to“. Šie ekspedicijos „Misija Sibiras“ koordinatoriaus Arno Marcinkaus žodžiai paaiškina, kodėl jauni žmonės su entuziazmu ryžtasi dalyvauti projekte „Misija Sibiras“ ir keliauti į Sibiro platybes. Nusprendėme pasidomėti apie šio projekto istoriją, veiklą ir dalyvių įspūdžius.

„Viena yra skaityti apie šalies ir tautos istoriją vadovėliuose ir knygose ir visai kita - pačiam prisiliesti prie viso to“. Šie ekspedicijos „Misija Sibiras“ koordinatoriaus Arno Marcinkaus žodžiai paaiškina, kodėl jauni žmonės su entuziazmu ryžtasi dalyvauti projekte „Misija Sibiras“ ir keliauti į Sibiro platybes. Nusprendėme pasidomėti apie šio projekto istoriją, veiklą ir dalyvių įspūdžius.

Misija Sibiras – kas tai?

Ekspedicijos į lietuvių tremties ir įkalinimo vietas idėja gimė 2005 metais Lietuvos jaunimo organizacijų tarybai priėmus rezoliuciją dėl jaunimo patriotiškumo. Kaip pasakojo A. Marcinkus, rezoliucijoje teigiamas jaunimo patriotiškumas, tačiau jis suvokiamas kitaip ir patriotiškumui parodyti turi būti imamasi specialių iniciatyvų. Šis dokumentas ir paskatino organizuoti ekspediciją, kuri pirmą kartą surengta 2006 metais. Didelis susidomėjimas lėmė, jog projektas tapo tradiciniu: 2006 metais organizuotos net trys išvykos į Sibirą, keliauta ir 2007, 2008 metais Kaip sakė A. Marcinkus, visuomenės, svarbiausia jaunimo, susidomėjimas ir palaikymas skatina tęsti darbus ir todėl šiemet organizuojama jau šeštoji ekspedicija.

Daugiau nei ekspedicija

„Misija Sibiras“ - pilietinė veikla, kuri toli gražu neapsiriboja vien išvyka į lietuvių trėmimo ir kalinimo vietas. Kaip pasakojo A. Marcinkus, viena iš svarbiausių dalių – pasirengimas, kad kelionė vyktų sklandžiai. Paklaustas, kaip pasirenkamas žygio maršrutas, ekspedicijos koordinatorius pasakojo, kad kiekvienais metais tariamasi su patyrusiais ir Sibirą išnaršiusiais ekspedicijų vadovais, istorikais, projekto partneriais. Misijos dalyvis, Mykolo Riomerio universiteto dėstytojas Gytis Kuncevičius aiškino, kad projekto tikslas nėra vien kapaviečių tvarkymas, kartu tai ir žinios skleidimas. „Žinios, kad ten guli mūsų tautinis paveldas, kad tai yra mūsų visų šaknys, iš kurių mes įgavome gyvybės augti ir gyventi laisvoje Lietuvoje. Ir kuo daugiau jaunų žmonių širdžių ši žinia pasieks, tuo mes būsime tvirtesni ir laimingesni“, – sakė G. Kuncevičius. Anot jo, svarbu, kad ši žinia būtų išgirsta, kad mūsų tautinis turtas – tremtiniai - žinotų, jog jų kančios, pastangos pasiekė mus, nebuvo beprasmės.

Augantis susidomėjimas

Anketų skaičius rodo, kad kasmet norinčiųjų dalyvauti skaičius auga. Pernai sulaukta didžiausio paraiškų skaičiaus – 1600 paraiškų dalyvauti. „Misijos Sibiras“ koordinatorius pastebi, jog praėjusieji metai išskirtiniai dar ir tuo, kad sulaukta didelio išeivių susidomėjimo. Gauta paraiškų iš Didžiosios Britanijos, Airijos, JAV, Indijos, Argentinos, Skandinavijos šalių. Paklaustas, kodėl dažnai patriotiškumo akcijos tarp jaunimo nesusilaukia dėmesio, o „Misija Sibiras“ priešingai – yra tokia populiari, A. Marcinkus aiškino, kad didelę reikšmę tam turi, kaip patriotiškumas yra pristatomas. Jaunimui nepriimtinas patriotiškumo kaip pareigos, atliekamos be išlygų ir supratimo, įvaizdis. „Misija Sibiras“ – alternatyva, kurioje svarbūs istoriniai faktai, suvokiami jaunimui suprantama kalba ir pateikiami priimtina forma. G. Kuncevičius taip pat mano, kad projekto populiarumą lemia forma: „„Misija Sibiras“, be jokios abejonės, tokia populiari tik todėl, kad tai yra paties Lietuvos jaunimo kūrinys, įvilktas į jaunam žmogui patrauklią formą, kurios dėka jis gali atvirai išreikšti savo patriotinius jausmus ir pasidalinti jais su kitais žmonėmis.“

Nauja patirtis

Ką šis žygis reiškia jo dalyviams? Anot koordinatoriaus, jis reiškia patriotiškumą, pagarbą šalies bei tautos istorijai. Taip pat jis, kaip jaunimo organizacijos atstovas, įžvelgia simbolinę prasmę. „Pradėjus trėmimus, pirmaisiais ešalonais į Sibirą buvo tremiami ir jaunimo organizacijų lyderiai. Patys aktyviausi, jauni žmonės, Lietuvos ateitis“, – sako A. Marcinkus. Misijos dalyvis G. Kuncevičius sakė, kad tai jam - naujas gyvenimo puslapis. „Naujas ne todėl, kad jo dėka atsirado nauji jausmai savo Tėvynės atžvilgiu, bet todėl, kad turėjau galimybę gyvai pajausti ryšį su savo tautos praeitimi, be kurios nebūtų ateities, kokią mes ją piešiame kasdien ir dėl kurios mes gyvename“, – aiškino ekspedicijos dalyvis.

Sunkumai ir pasitenkinimo jausmas

Ekspedicija trunka beveik tris savaites, todėl pareikalauja fizinės stiprybės, pasirengimo kantrybės. Keliauninkai susiduria su įvairiausiais netikėtumais, įgyja naujos patirties. Paklaustas apie sunkumus G. Kuncevičius sakė, kad žmogui, į kelionę pasiėmusiam ne tik kūną, bet ir dvasią, nėra nieko sunkaus. „Sunkumų gali patirti tik žmogus, kuris netiki tuo, ką daro“, – sakė jis. Didžiuliai atstumai, prasti keliai, sunkus darbas nėra tokie baisūs, nes pastangas vainikuoja pasitenkinimo jausmas. G. Kuncevičius sakė, kad malonu žinoti, jog tikslai įgyvendinti, jog esi Lietuvos jaunimo atstovas, jauti atsakomybę ir kad tavęs laukia sugrįžtančio su įspūdžiais. A. Marcinkus pasakojo, jog taip pat malonu po visos dienos darbo apsižvalgyti ir pamatyti rezultatą: sutvarkytas kapavietes.

Atiduotos vasaros

Daugelis žmonių vasarą stengiasi pailsėti, atsiriboti. „Misija Sibiras“ tikrai nėra tradicinis vasariškas poilsis, nes dalyviai patiria netikėčiausius nuotykius: keliones pažliugusiais, sunkiai perbrendamais keliais, darbus lyjant ar net galimybę susitikti mešką. Paklaustas, kodėl vietoj atostogų rinkosi kelionę į Sibirą, G. Kuncevičius sakė, kad ekspedicija – dvasinis poilsis, pranokstantis bet kokį fizinį. „Aš neįsivaizduoju turiningiau praleistų jauno žmogaus atostogų nei dalyvauti „Misija Sibiras“ ir taip pagerbti savo protėvius bei tautos istoriją.“ „Tingiai gulėdamas namuose ant sofos prieš televizorių, niekada negalėsi pasakyti, kad padariau kažką reikšmingo visai savo tautai“, – apie pasirinkimą sakė A. Marcinkus.