2012 m. gegužės 21 d.
16
Kov
2009
| Vilniaus knygų mugės atgarsiai: sunkmečiu skaitytojai liko ištikimi spausdintam žodžiui |
 |
 |
 |
| Emilija Koženevskaja |
| Laisvalaikis |
|
Vasario 12-15 d. „Litexpo“ parodų centre šurmuliavo kasmetinė Vilniaus knygų mugė – vienas ryškiausių įvykių Lietuvos knygų pasaulyje. Šiemet ji vyko drauge su Baltijos knygų muge, kuri po dvejų metų pertraukos vėl sugrįžo į Vilnių.
Vasario 12-15 d. „Litexpo“ parodų centre šurmuliavo kasmetinė Vilniaus knygų mugė – vienas ryškiausių įvykių Lietuvos knygų pasaulyje. Šiemet ji vyko drauge su Baltijos knygų muge, kuri po dvejų metų pertraukos vėl sugrįžo į Vilnių.
Minėjo jubiliejų Pirmoji Vilniaus knygų mugė buvo surengta 2000 m. ir šiemet šūkiu „Tiražas – trys milijonai“ šventė 10-ties metų jubiliejų. Pasak mugės projekto vadovės Mildos Gembickienės, pirmąkart mugė buvo rengiama atsargiai, tačiau per savo pirmąjį dešimtmetį Lietuvos sostinėje vykstanti knygų mugė tapo didžiausia Baltijos šalyse, gerai žinoma tarp Europos knygų mugių. Mugės žinomumą rodo ir augantis šalių skaičius – šiemet joje savo stendus turėjo net 12 šalių dalyviai. Baltijos knygų mugės pradėtos rengti 1995 m. Jos organizuojamos paeiliui vienoje iš trijų Baltijos šalių sostinių. Pirmoji mugė įvyko Taline, o Lietuvos sostinėje pirmą kartą ji buvo surengta 1999 m. Šiais metais Baltijos knygų mugė Vilniuje vyko 4-ąjį kartą. Dėmesys istorijai Šiemet knygų mugė akcentavo du svarbius įvykius – Lietuvos vardo tūkstantmetį ir projektą „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009”. Tokie akcentai paskatino daugiau dėmesio skirti Lietuvos istorijai ir jos istoriniams kaimynams – Baltarusijai, Lenkijai ir Ukrainai. Šios šalys mugėje pristatė savo literatūrą nacionaliniuose stenduose ir aktyviai dalyvavo bendroje mugės kultūrinėje programoje. Rimčiausi istoriniai klausimai buvo gvildenami „Diskusijų klube“ – jame surengtos penkios diskusijos, kurių metu ne tik mūsų šalies, bet ir Baltarusijos, Lenkijos, Ukrainos, Estijos istorikai, literatūrologai, kritikai diskutavo apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, jos istorines šaknis, atspindžius šiuolaikinėje kultūroje bei politikoje. Solidžias mokslininkų diskusijas papildė išskirtinis projektas „Magnus Ducatus Poesis“ – poetinis-muzikinis vyksmas, vientisas LDK kalbų ir muzikos kūrinys, kurį atliko būrys Lietuvos ir užsienio poetų ir muzikantų. Mugėje dėmesio susilaukė originalus projekto „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ stendas, lankytojus pasitikęs 2009-iesiems metams skirtų leidinių paroda. Savo leidinių ekspoziciją taip pat parengė Austrijos Linco miestas, kuris kartu su Lietuvos sostine šiais metais mini Europos kultūros sostinės metus. Mugėje pristatytas bendras Linco ir Vilniaus rengiamas projektas „Vilnius skaito Lincą“, kurio metu vilniečiai galėjo išsamiau susipažinti su šio Austrijos miesto literatūra, šiuolaikinėmis jos tendencijomis. Analogiškas renginys apie Vilnių „Lincas skaito Vilnių“ kovo pradžioje vyks Lince. Pirmasis renginys bus skirtas Tomui Venclovai – lietuvių poetui ir tarptautiniu mastu žinomam eseistui, kuris šiuo metu dėstytojauja Yale universitete. Antrasis vakaras – rašytojams Giedrai Radvilavičiūtei ir Sigitui Parulskiui. Vyks tekstų skaitymai ir diskusija. Trečiasis vakaras pasiūlys pažintį su lietuvių kalba, literatūra ir kultūra. Šie projektai suteikia galimybę dviem 2009 metų Europos kultūros sostinėms geriau pažinti vienai kitą. Rekordiniai skaičiai Istoriniai ir kultūriniai mugės akcentai lėmė, kad šiemet pirmą kartą mugės kultūrinėje programoje vyko 37 tarptautiniai renginiai, o iš viso per keturias mugės dienas – 200 renginių, veikė 12 meno parodų, vyko susitikimai su 32 užsienio ir 90 lietuvių rašytojų bei poetų. Pagrindiniai mugės svečiai iš užsienio šalių buvo rusų kilmės prancūzų rašytojas Andrei Makine, apdovanotas prestižiškiausiomis Prancūzijos literatūrinėmis Gonkūrų ir Medicis premijomis ir itin garsus šioje šalyje, tačiau beveik nežinomas Rusijoje; islandų autorius Sjonas, į Vilniaus knygų mugę atvykęs po ketverių metų pertraukos ir pristatęs garsiausią savo romaną „Baldras, Šešėlio sūnus“; šiuo metu užsienyje įsikūrusi vertėja ir monografijų autorė Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė; linksmų istorijų kūrėja Paulina Eglė Pukytė; ukrainiečių rašytojas Andrejus Kurkovas; argentinietis Alfredo Abarca. Leidykla „Tyto alba“ kvietė atvykti ir prancūzų autorių Fredericą Beigbeder, kuris jau buvo pažadėjęs antrąkart atvykti į Vilniaus knygų mugę, tačiau išgirdęs, kad nebeliko tiesioginių skrydžių į Vilnių, iškeliavo į Maldyvus. Skaitytojai su užsienio svečiais galėjo pabendrauti ne tik parodų centre, bet ir sostinės bare „In Vino“, kuriame pradėjo veikti „Vilniaus knygų mugės klubas“ (rengėjas – VEKS), gyvuosiąs ištisus metus. Neliko nepastebėti ir lietuvių rašytojai, prie kurių ištisas valandas driekėsi eilės autografų laukiančių skaitytojų. Tokie šiemet buvo Justinas Marcinkevičius, Algimantas Čekuolis, Danutė Kalinauskaitė, Martynas Starkus, Filomena Taunytė, Sigitas Parulskis. Atrakcijos kūrybinėje studijoje Tradiciškai knygų mugėje veikė kūrybinė studija „Tu gali sukurti knygą“, kurioje lankytojai turėjo galimybę išmokti, kaip rašyti ant beržo tošies ir vaškinių lentelių, sužinoti, kaip gimsta iliustracija, sukurti ekslibrisą ir atsispausti jį sriubos šaukštu, parašyti laišką Brailio raštu. Ypatingas keturių dienų vyksmo akcentas – Knygų šalyje gimusi Tikro Dydžio Žirafa, kurią kartu su vaikais kūrė žinomas knygų vaikams kūrėjas, rašytojas ir iliustruotojas Kęsturis Kasparavičius. Grafikės, iliustruotojos, mugėje rengiamų parodų kuratorės Sigutės Chlebinskaitės inicijuota vaikų kūrybinė studija mugės organizatorių vadinama unikalia ir „puikia mūsų eksporto preke, kuri iki šiol nėra deramai išnaudojama“. „Metų knygos“ apdovanojimai Kaip ir kasmet, paskutinę knygų mugės dieną buvo paskelbti ir apdovanoti „Metų knygos“ laureatai. Šiemet jais tapo rašytojai Kęstutis Navakas ir Kęstutis Kasparavičius. Nacionalinės premijos laureato Kęstučio Navako esė knyga „Du lagaminai sniego“ „Metų knygos“ titulą laimėjo suaugusiųjų kategorijoje. Vaikų literatūros kategorijoje „Metų knyga“ išrinkta vaikų mėgstamo autoriaus Kęstučio Kasparavičiaus knyga „Sodininkas Florencijus“. Debiutuojančios rašytojos Editos Milaševičiūtės knyga „Įsimylėjėlių stovykla“ laimėjo „Metų knygos“ titulą paauglių kategorijoje. Kaip skelbia rinkimų organizatoriai, ši knyga buvo didžiausias rinkimų netikėtumas. Šiemet už labiausiai patikusią šiuolaikinės lietuvių literatūros knygą balsavo rekordiškai daug – beveik 9000 – skaitytojų. Knygų mugės metu taip pat įteikta pirmoji Jurgos Ivanauskaitės premija „Už laisvą, atvirą ir drąsią kūrybinę raišką“ – ji paskirta žurnalistei, menotyrininkei Kristinai Sabaliauskaitei už istorinį romaną „Silva rerum“. Premija teikiama už per dvejus pastaruosius metus išleistą lietuvių literatūros kūrinį, atitinkantį idėją „Už laisvą, atvirą ir drąsią kūrybinę raišką“, ji skiriama autoriui iki 45 metų, tiek, kiek gyveno rašytoja Jurga Ivanauskaitė. Į pirmąją Jurgos Ivanauskaitės premiją pretendavo ir Renatos Šerelytės romanas „Mėlynbarzdžio vaikai“ bei Sigito Parulskio – „Murmanti siena“. Ar sulauksime kitos mugės? Knygų mugės organizatoriai džiaugiasi, jog jubiliejinę mugę aplankė per 55 tūkst. žmonių – ne ką mažiau nei praėjusiais metais. Visgi virš mugės tvyro nerimo debesis: kas bus su kitų metų muge, kai nuo liepos 1 d. leidėjai pradės gyventi pagal kitus standartus, t. y. – kitą pridėtinės vertės mokestį (PVM), nuo dabar esamų 9% pakeltą iki 19%. Leidėjų kalbose mugėje tai buvo svarbiausias leitmotyvas. Šiemetinėje mugėje buvo eksponuojamos ir parduodamos knygos, išleistos palankesnėmis sąlygomis, nei įsigaliojo 2009-aisiais. Todėl tik kitų metų mugė parodys, koks likimas laukia knygų leidybos Lietuvoje. |
Paieška pagal laikraščio nr.
Naujosios rubrikos
Seni SAVAS straipsniai
