Vienodi aktorių kostiumai, jokių suflerių, nė vienos ryškiaspalvės dekoracijos, neįprastas siužetas… ir scena, kurioje trykšte tryško gitaros stygų melodijos ir choro balsų derinimai, meilės romanai ir įnirtingos kovos, tragedija ir komedija, lyrika ir drama, liūdesys ir juokas, ironija ir švelnumas. Šių jausmų ir išgyvenimų virtinę galima buvo išvysti kovo 24 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) centriniuose rūmuose įvykusiame spektaklyje „Šeksrysap (t.y. Šekspyras)“. Šis spektaklis – tai improvizuotas LMTA Vaidybos ir režisūros fakulteto aktorinio meistriškumo trečiakursių vaidinimas, paremtas garsaus anglų rašytojo, poeto ir dramaturgo Viljamo Šekspyro „Sonetais“.

Vienodi aktorių kostiumai, jokių suflerių, nė vienos ryškiaspalvės dekoracijos, neįprastas siužetas… ir scena, kurioje trykšte tryško gitaros stygų melodijos ir choro balsų derinimai, meilės romanai ir įnirtingos kovos, tragedija ir komedija, lyrika ir drama, liūdesys ir juokas, ironija ir švelnumas. Šių jausmų ir išgyvenimų virtinę galima buvo išvysti kovo 24 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) centriniuose rūmuose įvykusiame spektaklyje „Šeksrysap (t.y. Šekspyras)“. Šis spektaklis – tai improvizuotas LMTA Vaidybos ir režisūros fakulteto aktorinio meistriškumo trečiakusrių vaidinimas, paremtas garsaus anglų rašytojo, poeto ir dramaturgo Viljamo Šekspyro „Sonetais“.

Spektaklis – studentų įgūdžių išbandymas
Scenos kalbos dėstytoja ir spektaklio sumanytoja Joana Čižauskaitėneslepia, jog tai neplanuotas, kone visų aktorinio meistriškumo disciplinų sujungimas į vieną kompoziciją. „Techninis sceninių pratimų atlikimas teikia per mažai žaismo, gyvumo, todėl gimė idėja atskirus komponentus – muziką, žodį, garsą ir judesį sujungti į vieną improvizacinį kūrinį“, - spektaklio atsiradimo istoriją pasakojo dėstytoja.
Dabartiniai aktorinio meistriškumo specialybės trečiakursiai specializuojasi tapti lėlių teatro aktoriais, orientuojasi į Vilniaus teatro „Lėlė“ spektaklius, kurie yra dažniausiai skiriami vaikams ir moksleiviams. Jie gilinasi į analogiško pobūdžio vaidinimų specifiką. Būtent dėl šios priežasties, anot J. Čižauskaitės, „Šeksrysap (t.y. Šekspyras)“ buvo sunki užduotis „lėlininkams“, nes jie turėjo garsiojo anglų rašytojo sudėtingus poezijos impulsus perorientuoti į vaidinimą, kuris būtų tinkamas tiek jaunai, tiek ir vyresnei auditorijai, neužglaistant talentingojo dramaturgo kontroversiškiausius kūrybos ir biografijos faktus.

Improvizacija ir saviraiška eina išvien
Improvizacija neretai yra traktuojama kaip spontaniškas kūrybos galių demonstravimas, konkrečioje situacijoje, įtraukiant aktoriaus ar muzikanto saviraiškos galimybes. Pasak J. Čižauskaitės, būtent tai ir buvo stengiamasi išpildyti spektaklyje. „Vaidinimas paremtas improvizacija, todėl aš specialiai prieš užlipant ant scenos sukeičiau spektaklio eigą, kad studentai patys save pasitikrintų, išmėgintų savo įgūdžius“, - apie būsimiems aktoriams sugalvotus išbandymus užsiminė scenos kalbos dėstytoja.
Atrodo, kad spontaniška vaidyba studentų neišgąsdino. „Žinojom pagrindinius spektaklio akcentus, o visur kitur stengėmės įsijaust į situaciją, tuo pačiu metu ieškoti pateisinimų, kelių, stebint savo partnerius. Improvizuodamas aktorius visada yra „gyvas“. Dažnai sugebi net pats save nustebint vienaip ar kitaip pasielgdamas“, - įspūdžiais dalijosi trečiakursė Indrė Liutkevičiūtė.
Aktorinio meistriškumo trečiakursiai spektaklyje galėjo pasireikšti ir kitaip – dalis vaidinime girdėtos muzikos buvo sukurta pačių studentų: keletas gitara brązginančių jaunuolių sonetams muziką sukūrė patys ir galėjo ją pagroti vaidinimo metu.

V. Šekspyras ir jo kūryba vis dar audrina vaizduotę
J. Čižauskaitė pripažįsta, jog siekdama paįvairinti spektaklį, į vaidinimą įtraukė nemažai V. Šekspyro negirdėtų, diskusijas keliančių biografijos fragmentų, kaip abejonės dėl šio žymaus dramaturgo asmenybės egzistavimo. Pasak dėstytojos, šis scenarijaus vingis sukėlė dar didesnį būsimųjų aktorių entuziazmą. Viena svarbiausių priežasčių, kodėl spektaklio scenarijaus pamatu buvo pasirinktas garsusis anglų rašytojas ir jo kūryba, anot J. Čižauskaitės, yra vylimasis, kad per V. Šekspyrą studentai atras save.
Simpatijų garsiajam anglų dramturgui neslėpė ir aktorinio meistriškumo specialybės trečiakursiai. „Šekspyrą gali įvairiai interpretuoti, nes jo kūryboje telpa labai daug aspektų, reikalaujančių visokiausių požiūrių“, - mintimis dalijosi studentė Giedrė Giedraitytė. Anot būsimosios aktorės I. Liutkevičiūtės, rašytojo biografija, kaip ir jo kūryba, yra mįslė, kurią yra įdomu minti. „Šekspyras yra iš tų autorių, kuriuos reikia vis skaityti ir skaityti, ir kiekvieną kartą kažką naujo atrandi jo kūryboje“, - savo įžvalgas dėstė trečiakursė.