| Korporacijos Neo-Lithuania veikla ir studentai |
|
|
|
| Linas Mackonis |
| Dalyvaujam |
|
Sumanymas parašyti straipsnį apie Tautinę Lietuvių Studentų Korporaciją Neo-Lithuania kilo po to, kai birželio mėnesį apsigyniau savo bakalaurinį darbą apie šios korporacijos tautinę ideologiją. Tad man kilo keletas klausimų: Ką šiuolaikinė studentija žino apie šią korporaciją? Ar tautines, patriotines vertybes puoselėjanti organizacija gali atitikti dabartinių studentų užimtumo poreikius ir kaip studentai įsivaizduoja tokio pobūdžio organizacijos veiklą? Tad šiame straipsnyje norėčiau trumpai aptarti pagrindinius korporacijos „Neo-Lithuania“ veiklos bruožus lyginant juos su studentų pasisakymais tautiškumo tema.
Kas yra Korporacija „Neo-Lithuania“? Keletas istorinių faktų Nemaža dalis apklaustų studentų apie šią korporaciją tegali pasakyti, kad tai tautinė organizacija arba apskritai apie ją nieko nežino. Todėl reikėtų paminėti, jog „Neo-Lithuania“ – tai viena seniausių Lietuvos jaunimo organizacijų, susikūrusi 1922 m. lapkričio 11 d. ir gyvuojanti iki šiol. Kiek neįprastas žodis – korporacija (tokia prasme, kokia jis vartojamas šiame straipsnyje) – yra perimtas iš kelis šimtus metų Vokietijos universitetuose gyvuojančių korporacijų, kurios telkia studentus į vieną junginį, besiremdamos tikybiniu, profesiniu ar tautiniu pagrindu. „Neo-Lithuania“ pradžioje vienijo Vytauto Didžiojo universiteto studentus (iki 1929 m. jis vadinosi Lietuvos universitetu), besivadovaudama lietuviškos kultūros bei tautiškumo puoselėjimo kriterijais. Mūsų dienomis korporacija priima visų Lietuvos universitetų ir kolegijų lietuvių tautybės studentus. Skirtingai nei kitų šalių korporacijos, „Neo-Lithuania“ išsiskyrė tuo, jog į savo gretas lygiomis nario teisėmis bendrai priimdavo tiek vyrus, tiek moteris, kai tuo tarpu kitos užsienio korporacijos iki šiol yra griežtai atkirtos - vien vyriškos arba vien moteriškos. Prabėgus vos keleriems metams nuo susikūrimo, „Neo-Lithuania“ tapo antra pagal dydį studentų organizacija Kaune. Tačiau sovietams okupavus Lietuvą, daugelis jos narių buvo išžudyti arba ištremti į Sibirą. Likusieji emigravo į Vakarus. 1955 m. „Neo-Lithuania“ atsikūrė išeivijoje, JAV. Trisdešimt penkis metus jos nariai puoselėjo tautiškumą svetimoje šalyje ir viešino pasauliui informaciją apie komunistų daromus nusikaltimus prieš Lietuvą. Galiausiai, atgavus nepriklausomybę, korporacija atsikūrė Vytauto Didžiojo universitete, 1990 m. balandžio 18 d. Ar tautines, patriotines vertybes puoselėjanti organizacija gali atitikti dabartinių studentų poreikius? Kaip negalima tikėtis du kartus įbristi į tą pačią upę, lygiai taip pat negalima tikėtis, jog tarpukario ir mūsų dienų studentijos socialiniai poreikiai yra išlikę tokie patys. Patriotizmas galbūt daugeliui asocijuojasi su nuobodžiais ir priverstiniais dalykais, kuriuos nuo mažų dienų mums bandydavo įskiepyti vyresnieji vis ta pačia, kiek įgrįsusia, forma. Todėl savaime kyla klausimas, ar mūsų laikų jaunimui vis dar aktualus savito tautiškumo puoselėjimas? Daugelio mano apklaustų studentų nuomone, į šį klausimą būtų galima atsakyti teigiamai. Ypač vaizdžiai savo mintis išreiškė VU Paveldosaugos magistrantūroje studijuojanti Raimonda, sakydama, jog savojo tautinio identiteto problema nėra susijusi su vis besikeičiančiomis gyvenimo sąlygomis, nes mes visados priklausėm ir priklausysim kažkokiai tautai, todėl privalome išlaikyti ir savo skiriamuosius ženklus, nes kitaip neatskirsim savęs nei nuo latvių, estų ar kitos tautybės žmonių. Kiek kitaip į šią problemą žvelgia VDU Lietuvos istorijos magistrantūroje studijuojantis Laurynas, teigdamas, jog šiuolaikinė visuomenė yra per daug gremėzdiška ir daugialypė, kad galėtų susikoncentruoti ties abstrakčiu tautiškumo skatinimu. Ji šiais laikais labiau linkusi burtis į grupeles, siekiančias konkretesnių tikslų. Šioje vietoje reikėtų pridurti, jog „Neo-Lithuania“, nors ir vadovaujasi į kai kuriuos konkrečiai užsibrėžtus tikslus, tai nėra organizacija, orientuota vien į tikslų siekimą. Tuo pačiu - tai draugija, kuri suinteresuota ir savo narių tarpusavio ryšio stiprinimu ir bendro laiko praleidimu. Kitaip ji dar vadinama akademine šeima. Korporacijos „Neo-Lithuania“ tikslai ir veikla Nuomonių studentų tarpe apie tai, kokia veikla galėtu užsiimti tautinė organizacija, būtą įvairių: nuo tautosakos rinkimo iki bandymų nuversti dabartinę valdžią... Tačiau žvelgiant į pačios korporacijos „Neo-Lithuania“ išsikeltus tikslus vertėtų pabrėžti, jog ji tautiškumo skatinimą suvokia trimis aspektais: 1. Puoselėdama tautos ir valstybės gerovę, kurią galima būtų iliustruoti tokiais pavyzdžiais kaip Lietuvos istorijai svarbių datų paminėjimai, geranoriškų akcijų organizavimas ir Lietuvos vardo atstovavimas tarp užsienio jaunimo organizacijų. 2. Ugdydama tautinę ir asmeninę studentų kultūrą, kuri yra pagrįstą doroviniais principais: tai reikštų, jog greta universitetinio išsilavinimo, korporaciją skiria dėmesį ir gerų manierų ugdymui bei gyvenimiškai svarbių įgūdžių formavimui rengdama įv. pobūdžio seminarus, susitikimus su žymiais žmonėmis, rašydama projektus, skirtus jaunimo užimtumui skatinti, organizuodama meninio ir sportinio pobūdžio būrelius bei suteikdama savo nariams galimybę atlikti praktiką marketingo ir žiniasklaidos srityse. 3. Teikdama studentams savitarpio moralinę ir materialinę paramą – korporacijai priklauso žmonės, studijuojantys ar baigę skirtingus universitetus ir specialybes. Daugelis iš jų priklauso kitoms nevyriausybinėms organizacijoms ar dirba skirtingose srityse, tačiau juos vienija bendras požiūris į tautinę savo šalies kultūrą ir tai sukuria palankią terpę efektyvesnei savitarpio moralinei ir materialinei paramai. Žinoma, tai toli gražu ne viskas, ką būtų galima pasakyti apie šiuo metu vykdomą ir palaipsniui vis besiplečiančią „Neo-Lithuania“ veiklą, tačiau dėl trumpos straipsnio apimties čia reikia dėti tašką, o susidomėję šia organizacija daugiau informacijos apie ją gali rasti www.neolithuania.lt |
| P | A | T | K | P | Š | S |