Permainų ir naujovių vėjyje atsidūręs OKT / Vilniaus miesto teatras skelbia naujo, jau 11–ojo, sezono pradžią. Pernykščius metus, prasidėjusius gana slogiomis nuotaikomis dėl tolimesnio teatro darbo, užbaigęs OKT dešimtmečio festivalis net ir visuotinio sąmyšio laikmečiu į ateitį leido pažvelgti gerokai optimistiškiau.

Išlaikys repertuarą

Žiūrovų susidomėjimas festivaliu, netikėtai sostinės kultūriniame žemėlapyje išdygusi Teatro arena, tapusi naujaisiais OKT namais, leido atsisakyti nerimą kėlusios minties iš repertuaro išbraukti daugelį publikos pamėgtų spektaklių. Pasak teatro meno vadovo ir režisieriaus Oskaro Koršunovo, festivalio metu po spektaklių vykę pokalbiai su žiūrovais atskleidė tai, jog spektakliai dar yra neišžiūrėti, gyvi ir nepraradę žiūrovų. Atsiradus naujajai Teatro arenai, antrąjį savo gyvavimo dešimtmetį OKT pradeda įgyvendinęs vieną didžiausių savo siekių – turėti nuolatinę vaidybos ir repeticijų aikštelę, leidžiančią funkcionuoti kaip normalus repertuarinis teatras. Todėl 11–ąjį sezoną ir toliau bus rodomi visi spektakliai, be to, žiūrovai išvys juos dar dažniau. Pačioje naujojo sezono pradžioje jų – net aštuoni: „Shopping and Fucking“, „Vasarvidžio nakties sapnas“, „Ugnies veidas“, „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“, „Vaidinant auką“, „Uždaras vakaras“ ir naujausieji – „Hamletas“ ir „Dėde Vania“.

Dirbs kūrybinės laboratorijos principu

Pasak režisieriaus O. Koršunovo, per visą teatro veiklos dešimtmetį buvo daug kas pasakyta ir padaryta, ir kažką reikėjo keisti. Daug kas pasikeitė savaime ir netikėtai – tiek kūrybine, tiek buvimo prasme. Kūrybine prasme daug ką pakeitė pats žanras. „Hamletas“ absorbavo visą OKT dešimtmečio patirtį, taip pat atvėrė naują darbo principą – kūrybinis procesas tapo svarbesnis už rezultatą. „Su „Hamletu“ buvo eita daugiau kūrybinės laboratorijos keliu, buvo svarbu patiems atsakyti į sau rūpimus klausimus ir pasidalinti jais su žiūrovais“, – pasakojo O. Koršunovas. Kuriami ir „Dugno“ pagal M. Gorkio pjesę kūrybinės laboratorijos rėmai. Šiuo spektakliu svarbiausioje Norvegijos vaidybos aikštelėje – Oslo nacionalinio teatro pagrindinėje scenoje – susirinkusius žiūrovus žavėjęs O. Koršunovas Skandinavijoje įgyta patirtimi žada pasidalinti su jaunaisiais Lietuvos teatralais.

Teatro perspektyva – jauni kūrėjai

Be jau publikos pamėgtų OKT spektaklių, naująjį sezoną žiūrovai išvys dvi naujas premjeras, kurias rengia du, pasak režisieriaus O. Koršunovo, talentingiausi jaunosios lietuvių režisierių kartos atstovai, visai neseniai bakalauro studijas baigę Artūras Areima ir Olga Generalova. Nemenko teatro kritikų dėmesio ir pripažinimo jau sulaukęs A. Areima ruošiasi statyti spektaklį „Prakeiktieji“ pagal paties režisieriaus parengtą Aischilo ir E. O‘Neillo tekstų inscenizaciją. Ypatingas viltis OKT sieja su jauna režisiere O. Generalova, kurios talentas ir naujos sceninės raiškos paieškos dar nebuvo tinkamai įvertintas. Šios kūrėjos spektakliu „Publika“ pagal skandalingojo austro Peterio Handke‘s pjesę „Publikos išplūdimas“ rugsėjo 21 d. bus atidaryta OKT repeticijų salė, tapsianti nauja sostinės teatrine erdve kameriniam pokalbiui ir buvimui su žiūrovais.

„Jaunų režisierių ir aktorių atėjimas mums yra labai svarbus. Tik jauni žmonės yra užsispyrę ir ambicingi – to reikia mūsų teatrui. Nesvarbu, ar jų pirmieji spektakliai sulauks sėkmės, ar ne, svarbu, kad jie galėtų būti tame kūrybiniame procese, kad mes galėtume suteikti jiems tas kūrybines sąlygas. Dažniausiai jauni žmonės neturi savo bendraminčių, kolektyvo, repeticijų vietos. Mes ją ir suteikiame“, – aiškino režisierius O. Koršunovas.

Naujų kūrybingų asmenybių, talentingų aktorių, režisierių ir kitų scenos menininkų paieškos ir savotiškas protegavimas – visuomet buvo vienas svarbiausių OKT tikslų. Vienus pirmųjų savo darbų čia pristatė choreografė Anželika Cholina, režisierius Rokas Ramanauskas ar dramaturgas Marius Ivaškevičius.

Itin laukiami užsienyje

Kaip jau tapo įprasta, OKT ir šįmet bus bene dažniausiai svetur gastroliuojančiu ir daugiausiai užsienio festivalių aplankančiu teatru. Grįžęs iš ypatingo vietos teatro mėgėjų ir kritikų dėmesio sulaukusių gastrolių Italijoje ir net keturis svarbiausius prizus „Hamletui“ atnešusios išvykos į Mažųjų scenų festivalį Kroatijos mieste Rijekoje, OKT išvykų į užsienį sezoną pradės pačioje rugsėjo pabaigoje – į Tbilisio teatro festivalį Gruzijoje išvyksta spektaklis „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“, lapkritį apsilankysiantis ir Lenkijos mieste Katowice vyksiančiame festivalyje „Ars Cameralis“. Į Italiją ir Baltarusiją rengiasi ir didžiąją dalį pasaulio apkeliavęs „Vasarvidžio nakties sapnas“. Ypatingo pripažinimo bei publikos dėmesio ne tik Lietuvoje, tačiau ir užsienyje susilaukęs Oskaro Koršunovo „Hamletas“ ruošiasi pasirodymams daugelyje svarbiausių senojo žemyno teatrinių renginių – festivalyje „Dialog“ Vroclave, „Baltiskij dom“ Sankt Peterburge, „Barka Theatre Festival“ Budapešte, „Euro-scene“ Leipcige, naujojo Europos teatro festivalyje NET Maskvoje. O gastrolių maratoną „Hamletas“ baigs beveik mėnesį truksiančia išvyka po Prancūzijos teatrus.

Lietuvoje taip ir nesulaukė valdžios pripažinimo

Gastrolės į užsienio festivalius ir buvimas europinio teatro kontekste visą dešimtmetį buvo viena svarbiausių OKT egzistavimo sąlygų – tiek kūrybinių, tiek ekonominių. Pasak užsienio gastrolių vadybininkės Audros Žukaitytės, Lietuvoje šiuo metu valstybės politika kultūros atžvilgiu yra labai gąsdinanti, todėl džiugu, kad situacija užsienyje nesikeičia ir OKT yra labai laukiamas. „Mes savo veikla nuolat įrodinėjame, kad esame reikalingi ir Lietuvoje, ne tik užsienyje. Todėl užsispyrę nuolat rodome spektaklius Lietuvoje, nors tai mums finansiškai nuostolinga. Tuos nuostolius dengiame atsiveždami uždirbtus pinigus iš užsienio. Iš esmės mes remiame valstybę, o ne ji mus“ – nusivylimo neslėpė teatro direktorius Martynas Budraitis. „Tokia yra nepriklausomo teatro laisvės kaina. Į mūsų teatrą niekada nebuvo pažiūrėta kaip į fenomenalų ir vertą išsaugoti reiškinį“, – konstatavo režisierius O. Koršunovas.