„Užtrauktuko“ projekto komanda, kurią sudaro jaunimas bei žmonės padedantys asmenims turintiems psichologinę negalią, lapkričio 13 dieną organizavo filmo peržiūrą VDU salėje. Filmas statytas pagal paties režisieriaus romaną, kurį įkvėpė tikra autizmu sirgusio ir nusižudžiusio paauglio istorija.

Nors filmas buvo rodomas penktadienį (kada visi studentai išvažiuoja į gimtuosius namus), nemažai studentų atėjo į filmo peržiūrą. Daugelis susirinkusių atrodė iš tiesų susidomėję pačia „Užtrauktuko“ veikla, kiti atėjo atsipalaiduoti, pabūti tarp geranoriškai nusiteikusių asmenų.

Iš tiesų pati istorija prasideda kaip žaidimas „Archlord“. Nežinome, ar tokį žaidimą

žinote, ar žaidėte, bet žiūrint į šį žaidimą pagrindinio herojaus akimis – jis pasirodė tikrai įdomus, reikalaujantis sumanumo bei reakcijos.

Benas – pagrindinis filmo herojus, gyvena tarsi virtualiame pasaulyje, kurio elementus sudaro žaidimas bei smulkmenos, akimirkos, kurių paprasti žmonės nepastebi. Jis mato medžio lapus, kamieno žievę, bet paties medžio – ne. Ši liga dar kitaip vadinama „patologiniu uždarumu“. Beno mama – pastoviai kartoja: „ramiau, Benai“, nes jis įsitempęs. Išeidamas iš namų tarsi išeina į tokią erdvę, kurioje yra medžiojamas, gaudomas, bei pažeidžiamas. Didžiausias Beno „pragaras“ – tai mokykla, kurioje jis mokosi. Jo klasiokai, kaip jie patys save vadina „draugai“ iš jo tyčiojasi, šaiposi, muša, atiminėja daiktus.

Vieną rudens dieną Benas yra taip išjuokiamas bendraamžių, kad jis nutaria pabėgti iš šio pasaulio. Dar kitaip – nusižudyti. Šį jo žingsnį sustabdo įsivaizduojama mergina, kuri virtualioje erdvėje ( žaidime) žaisdavo su juo. Ši mergina išmoko Beną jausti, lytėti, mylėti, bei kovoti už save.

Netikėčiausia vieta – pabaigoje, kai per Beno tariamas „laidotuves“ yra parodoma vaizdinė medžiaga, kurioje jo „draugeliai“ iš jo šaipėsi ir žemino. Tada visi supranta, ką reiškia būti šio berniuko vietoje ir kokia žiauri yra jo aplinka.

Filmas – įdomus, intriguojantis ir pasakantis daug apie tuos, kurie yra kitokie. Asmenys, kurie yra „kitokie“ yra stumiami į bedugnę tų, kurie nori („užlipę ant kitų sprandų“) pasipuikuoti bei parodyti savo „kietumą“. Suintrigavo ne tik Beno stiprybė ginant save, bet taip pat jo mamos stiprybė kovojant už sūnų, bei jo socializaciją mokykloje, kurioje mokosi galbūt protingesni smegenimis, bet menkesni širdimi vaikai.