LUNI?

Laisvasis universitetas (LUNI) – tai 2008 metais susikūrusi neformali „ateities eksperimentų laboratorija“, siekianti suburti įvairias socialines grupes (studentus, dėstytojus, mokinius, mokytojus ir kitus suinteresuotus asmenis). LUNI tikslas – skatinti kritišką mąstymą, laužyti nusistovėjusius stereotipus, kalbėti ir būti išgirstiems. Šiuo metu LUNI fakultetai veikia Vilniuje, Alytuje, Klaipėdoje, Kuršėnuose, Panevėžyje ir Žemaitijos kaime įsikūrusioje „Ekotroboje“. Šiemet LUNI duris atvėrė ir Kaune, Plungėje.

Knygų mainai

Spalio 11 d. LUNI vėl subūrė entuziastingus „laisvuosius studentus“ Kaune, šįkart – veikti! Viename iš Kauno loftų įvyko knygų mainai, kur kiekvienas atsinešęs savo perskaitytą knygą galėjo ja apsikeisti, susipažinti ir pabendrauti. Šia akcija nesiekta piniginės naudos ir įrodyta, jog „nemokamas mokslas“ išties gali būti NEMOKAMAS MOKSLAS, nemokamos žinios – kas ir yra fundamentali LUNI idėja. Knygų mainams papildomo žavesio teikė ir atmosfera, kadangi pagaliau Kaune išsikelta į neakademinę erdvę, labiau išreiškiančią pačią Laisvo universiteto koncepciją. Savanoriška žinių sklaida, puodelis arbatos, diskusijos, muzika, nesusivaržę ir besišypsantys veidai – ar ne toks ir turėtų būti kiekvienas šių dienų universitetas?

Socialinės diskriminacijos problema

Vis dažniau girdime apie įvairių diskriminacijos formų (rasizmo, seksizmo, eidžizmo) apraiškas. Kyla skandalai, bandoma įveikti šią visuomeninę problemą. Deja, manau, ne itin sėkmingai, bet bėda po vieną nevaikšto. Egzistuoja ir socialinė diskriminacija (pagal turtą ir pajamas). Tokią, kaip ir bet kokią diskriminaciją, draudžia vienas pagrindinių mūsų šalies įstatymų (LR Konstitucijos 29 straipsnis), tačiau Lygių galimybių įstatymas buvo papildytas tik 2008 metais.

Kodėl socialinė diskriminacija mūsų šalyje taip paplitusi, kad jau yra „savaime suprantama”? Kodėl ji apskritai pasireiškia? Kaip ji susijusi su žmogaus orumu? Kokias pasekmes žmogui ir valstybei turi tokia diskriminacija? Ar tokioje sistemoje, kuri vadinama kapitalizmu, apskritai įmanoma kovoti prieš socialinę diskriminaciją kaip sistemos pagrindą?

Šiuos klausimus gvildeno spalio 12 d. LUNI (Kaune) vykusioje paskaitoje dr. Dalija Snieškienė – VDU socialinės gerovės fakulteto Socialinio darbo katedros darbuotoja, besidominti žmogaus teisių, profesinės etikos ir darnios žmogaus socialinės raidos klausimais.

Visuomenė yra veikiama ne tik vidinių „juodulių“, bet ir aplinkos veiksnių: žmogus tampa politikos, ekonomikos įrankiu. Kuo toks įrankis pasyvesnis ir bailesnis, tuo naudingesnis. Mūsų amžiuje visa kas nėra draudžiama yra leidžiama. Kad liktume orūs ir netaptume marionetėmis, kuriomis manipuliuoja, naudoja ir išnaudoja, turėtume jausti savo vertę ir nepasiduoti propagandai. Savigarba ir pagarba kitiems leidžia išlikti savimi ir panaikinti „juodulius“ ne tik savyje, bet ir visuomenėje. D. Snieškienė susirinkusiems siūlė domėtis savo teisėmis, nepasiduoti ir neleisti pasiduoti aplinkiniams. Na, o jei nepavyktų problemos išspręsti savo jėgomis, galite kreiptis į dr. D. Snieškienę ir ji sakėsi padėsianti, kiek galėsianti. Tad nepamirškime, kad žmogaus teisės esti ne tik išspausdintos ant gražaus popierėlio, bet jomis reikia ir naudotis!

Kviečiu apsilankyti ir kitose LUNI paskaitose – tai nieko nekainuoja!