Praėjusį penktadienį (gruodžio 18 d.) visoje Lietuvoje Aplinkos ministerija ir Generalinė miškų urėdija rengė didelio žmonių susidomėjimo sulaukusią akciją „Parsinešk Kalėdas į namus“, kurios metu padovanota daugiau nei 40 tūkst. eglių šakų.

Tokio masto akcija surengta pirmą kartą, tačiau, generalinio miškų urėdo Benjamino Sakalausko manymu, tokia urėdijų iniciatyva iškart sulaukė didelio žmonių susidomėjimo, o svarbiausia visus privertė susimąstyti apie tai, kad, atrodo, nekaltas noras namuose per Kalėdas turėti gyvą eglutę taip pat prisideda prie dar vieno medelio nukirtimo miške.

Planus viršijantis aktyvumas

Pasak akcijos rengėjų, bendras išdalintų eglių šakų ilgis, išdėliojus jas ant žemės, būtų daugiau nei šimtas kilometrų.

„Šis skaičius yra tik apytikslis, nes nemažai urėdijų dalino daugiau nei buvo žadėjusios. Sulaukėme žymiai didesnio aktyvumo nei buvome planavę. Tikrai didžioji dauguma norinčių pasiėmė šaką į namus, o tie, kurie vis dėlto nesuspėjo, gali dar ir dabar kreiptis į artimiausias urėdijas ir jų prašyti“ ,- pažadėjo generalinis miškų urėdas.

Masinėje akcijoje dalyvavo 42 Lietuvos miškų urėdijos, kurios nepamiršo ir to, kad šiuo laikotarpiu reikia solidarizuotis su gyventojais ir nepamiršti, kad daugeliui bet koks šventinis papuošimas kuo toliau, tuo labiau gali tapti neįperkamas.

„Manyčiau, kad buvo ir tokių, kurie dėl pinigų trūkumo šiais metais net negalvojo apie eglutės pirkimą, o mes suteikėme ne tik galimybę nemokamai papuošti savo aplinką, bet ir prisidėti prie miškų saugojimo“, - sakė Dubravos eksperimentinės miškų urėdijos miškų urėdas Kęstutis Šakūnas.

Panašios akcijos jau vyko Lietuvoje, tačiau tik mažuose regionuose, todėl buvo sumanyta miškininkus sutelkti ir organizuoti panašų renginį visoje Lietuvoje.

"Pasinaudodami Šiaulių miškų urėdijos ankstesnių metų patirtimi, nutarėm šiais metais tiesiog padovanoti eglių šakas, kurias mes anksčiau pardavinėdavom simboline kaina", - spaudos konferencijoje sakė B.Sakalauskas.

Savavališki miškų kirtimai

Prieš akciją surengtoje spaudos konferencijoje miškininkai pabrėžė, kad prieš Kalėdas aktualia tampa savavališkų miškų kirtimų problema.

"Savavališkų kirtimų pagausėjo, bet padaugėjo ir mūsų pačių reidų, prevencinių priemonių. Anksčiau buvo vagystės, kai ateidavo kaimo gyventojas, nusikirsdavo vieną eglelę ir tai nepadaro bėdos. Blogiausi yra tie, kurie kerta masiškai, kerta mašinas ir veža", - pasakojo Šiaulių miškų urėdijos urėdas Stasys Pališkis.

Nelegaliai nukirtus eglę gresia bauda nuo 50 iki 100 litų, taip pat pažeidėjui tenka sumokėti sumą, lygią nukirstų eglių pardavimo kainai. Neteisėtai medį nukirtę pareigūnui baudžiami griežčiau - jie turi susimokėti 100-300 litų.

Miškininkų teigimu, prekybos vietose nelegaliai nukirstų eglučių atskirti neįmanoma, tačiau prekybininkų galima prašyti pateiktį medelių įsigijimo būdą liudijančius dokumentus.

Populiarėja eglutės vazonuose

B.Sakalausko teigimu, miškininkai stebi didesnį visuomenės susidomėjimą vazonuose pasodintomis eglutėmis. Toks būdas suteikia eglutei galimybę išgyventi, o ne tapti trumpo laikotarpio puošmena, o po to tiegiog – būti išmetama.

"Šiuo metu iš valstybinių miškų išparduodame 30 tūkst. eglučių, apie 10 tūkst. parduodama eglučių vazonuose", - kalbėjo generalinis miškų urėdas.

Tačiau pasak Dubravos eksperimentinės miškų urėdijos urėdo Kęstučio Šakūno teigimu, dėl prekybos centrų užsidedamų antkainių jų kaina gerokai išauga.