Žurnalistai - kartais jie yra gerų naujienų skleidėjai, kartais – atkaklūs tiesos ieškotojai ar nuožmūs kritikai, tačiau bet kuriuo atveju jų pagrindinė užduotis yra informuoti visuomenę. Šiuolaikiniame pasaulyje, spartėjant globalizacijos procesams, žiniasklaida įgijo naują verslo principais pagrįstą veidą, kuriuo vis dažniau žmonės nepasitiki.Todėl, gegužės 6 dieną prasidėjusios jau devynioliktos žurnalistų dienos LeŽuDi, norėdamos paskatinti pažvelgti į žurnalistus ne tik kaip į kenkėjus, skelbė šūkį: „Žurnalistas tavęs nesuės“.

Kiekvienoje dienoje atsidūrus naujų įvykių virtinėje, vykstant spartiems informacijos srautų pasikeitimams, galima pasijausti tarsi būtum drungno vandens prisotinta kempinė. Informacija, kuri pasiekia visuomenę per žiniasklaidą, neretai būna perkrauta suinteresuotų grupių požiūrių ar persmelkta vartotojiškumą skatinančių reklamų. Taigi, informacija – nei objektyvi, nei subjektyvi, nes žurnalistika tampa sunkiai atskiriama nuo ryšių su visuomene bei reklama. Šiuometinės žurnalistų dienos prasidėjo diskusija: „Kas gins visuomenės interesą pavojingai susipinant žurnalistikai, ryšiams su visuomene ir reklamai?“. Diskusijoje dalyvavo tarptautinės mokymų kompanijos „FranklinCovey“ konsultantas ir žurnalistas, Rytis Juozapavičius, žurnalistai, Audra Čepkauskaitė bei Rytas Staselis, Žurnalistikos instituto humanitarinių mokslų daktaras, Mantas Martišius, nepriklausomas rinkodaros specialistas, Audrius Savickas, ir ryšių su visuomene specialistas, Mykolas Katkus. Įnirtingo nuomonių pasikeitimo metu, buvo siekiama padėti geriau suvokti žurnalisto darbą ir kokį vaidmenį jis atlieka ginant visuomenės interesus.

Reikia pripažinti, jog kapitalistinėje, žvelgiant ekonominiu požiūriu, visuomenėje reklama įgauna vis didesnę svarbą. Žiniasklaida susiduria su įvairiomis problemomis, tačiau opiausia yra stipri verslo įtaka, kuri paveikia informacijos objektyvumo lygį. Reklamos, užklumpančios netikėčiausiose vietose, kartais nepastebimos, retkarčiais atliekančios sumanų pajaco vaidmenį, tačiau nuolatos egzistuojančios ir dažnai veikiančios ne visuomenės naudai, bet verslo ekonominiams tikslams pasiekti. Iškyla klausimas – kas tampa žaidimo įrankiu? Būtent šiuo atveju reikia ieškoti naujų galimybių, kaip sumažinti verslo įtaką žurnalistikai, kokiais būdais skatinti žiniasklaidą vykdyti savo pareigas viešajam interesui.

Svarbu akcentuoti tai, jog jau yra iškelta problema dėl visuomenės požiūrio į žiniasklaidą ir į patį žurnalistą. Tik beieškant teisingo metodo, kaip spręsti iškilusias problemas, galima atrasti efektyviausius būdus. Telieka patvirtinti, diskusijoje dalyvavusiųjų nuomonę, jog žurnalistas neturėtų tapti įrankiu kitų žaidime, tačiau nuolatos sąžiningai atlikti savo pareigas informuojant visuomenę.