Per vieną minutę galiu pasakyti: „Geri vyrai geroj girioj gerą girą gerai gėrė“, tačiau trumpametražinių filmų kūrėjai sugeba sukurti neviltį, džiaugsmą, laimėjimą, netektį, - visą siužetą. Deja, šių trumpų istorijų kol kas neišvysime, kadangi dar nėra skelbiama, kada vyks “Pravda 1 minutės festivalis“. Todėl į kelis klausimus apie kūrybą atsakė šio renginio laureatas Tadas Vidmantas.

Kada pirmą kartą sugalvojote sukurti trumpametražinį filmą?

Vienuoliktoj klasėj, kai tėvai nupirko pirmą filmuojantį skaitmeninį fotoaparatą. Tada ir supratau, kad noriu filmuoti.

Esate laimėję kelis apdovanojimus Pravdos festivalyje (Filmai „Kaip jis neteko kojos" ir „Žmogus be veido"). Iš kur semiatės naujų idėjų?

Idėjos ateina pačios, jų neieškau. O iš kur jos ateina, pasakyti negaliu, nes nežinau.

Kuo šis festivalis buvo naudingas jums?

Viskuo. Jei ne „Pravda 1 minutė", nebūčiau gavęs darbo LNK televizijoj, vėliau „Magnet Films" ir dabar gal nebūčiau nepriklausomas režisierius. Šitas festivalis buvo gera proga pasirodyti, būti pastebėtam ir manau, kad aš ją išnaudojau su kaupu.