Neseniai Vilniaus klube "Bermudai" praūžė Lietuvos „beatbox" čempionatas. Savo jėgas bandė net 16 pretendentų, tačiau, kaip ir visada, laimi tik vienas. Šįkart laimės paukštė nusišypsojo Žygimantui Gudeliui, dar geriau žinomam kaip "Gon". Su juo ir kalbamės, kaip ir kodėl jis pateko į šį renginį.

1. Esi pasivadinęs slapyvardžiu "Gon". Ką šis žodis reiškia ir kodėl jį pasirinkai?

Viskas prasideda nuo slapyvardžio. Vieni renkasi pagal skambesį, kiti pagal tai, kokios raidės jį sudaro. Iki "Gon" slapyvardį keičiau daugybę kartų. Bet kažkada vienas ėmė ir prilipo. Dabar galvoju, kad tikriausiai tai galėtų būti angliško žodžio "gone" trumpinys.

2. Kaip prasidėjo tavo kelias į šį čempionatą?

Kelias į čempionatą ilgas. Užsiimti beatbox pradėjau beveik prieš 8 metus. Viskas prasidėjo nuo klausomos muzikos atkartojimo, vėliau, sužinojus, kad tai vadinama beatbox, prasidėjo intensyvesnės garsų ir technikos paieškos. Manau, teigiamos įtakos turėjo choras, kurį lankiau 9 metus. Žinoma, kiekvienų metų aktyvumas buvo labai skirtingas. Džiaugiuosi, kad dėka beatbox pažinau ir turėjau galimybę kartu pasirodyti su daug gerų ir įdomių žmonių, gavau progą sudalyvauti įvairiuose renginiuose ir festivaliuose. Yra tekę groti su gyvomis muzikantų grupėmis, teatre, įgarsinti nebylųjį kiną, įgarsinti reklamą. Iki šio čempionato dalyvavau dar dviejuose tokiuose pat renginiuose 2004 ir 2005 metais. Esu gavęs geriausio Lietuvos beatboxerio apdovanojimą už 2006 metų muzikinę veiklą.

Beatbox čempionatai nėra siekiamybės viršūnė, jie eina greta kasdienės kūrybos, padeda palyginti save su kitais.

3. Kiek laiko skiri šiam hobiui?

Jeigu jau esi patekęs į beatbox liūną, tai visą laiką galvoje girdėsi kokį nors ritmą. O visa supanti aplinka su savo garsais ir triukšmais visada pasiruošus tau padėti. Belieka tik pačiam išsižioti.

Žinoma, norint rimtai ruoštis, reikia užsidaryti vienutėje ir eksperimentuoti.

4. Ar neviliioja eiti į "Lietuvos talentus" ar "2 minutės šlovės"?

Nemėgstu iš užsienio išnuomotų talentų šou su dirbtinomis emocijomis, kurie maitina televizijas. Gal ir gerai tiems žmonėms, kuriems galimybė pasirodyti yra gyvybiškai svarbi, bet ten, jeigu neturi produkto, tai geriau nedalyvauti. Tv prodiuseriam ten aukso gysla: proporcingai atrinkti skirtingų gabumų žmonės neapmokamai kuria televizinį cirką. Apmulkinti žiūrovai žiūri pusvalandines reklamas ir nervuojasi, kaip specialiai prastumtas silpnesnis atlikėjas nusidainuoja. Televizijai visiškai nesvarbu, kas laimės cirką, vis tiek žmonės maitins ją sms'ais, žiūrės remėjų reklamas ir netgi pirks bilietus, kad galėtų stebėti viską gyvai. Už tuos pinigus jie nueitų į koncertą ir išgirstų galbūt pačią nuostabiausią dalyką savo gyvenime.

Todėl ir nedalyvauju.