Neseniai išleidęs knygą „Literatūros semiotika“ profesorius habilituotas daktaras Kęstutis Nastopka lapkričio 16 dieną Vilniaus Universiteto filosofijos fakultete stengėsi padėti studentams suvokti mokslo, tiriančio ženklus ir ženklų sistemas, reikšmę bei specifiką. Vestoje atviroje paskaitoje „Semiotikos aktualumas“, lektorius ne tik dėstė sausą teoriją, bet sugebėjo ir sudominti, ir nustebinti.

Dažnas iš mūsų vos pasibaigus paskaitoms nekantrauja kuo greičiau palikti universitetą ir įsilieti į naktinį miesto gyvenimą. Tačiau ne visi studentai, tik atlikę prievolę dėstytojams, skuba užtrenkti universiteto duris. Vėlų antradienio vakarą į filosofijos fakultetą traukė ne tik čia besimokantys, bet ir kitas disciplinas pasirinkę studentai. Jų tikslas – pagilinti turimas žinias arba tiesiog išsiaiškinti – kas per mokslas, taip dažnai minima, girdima, bet jaunam žmogui sunkiai suvokiama semiotika. Smalsių ir reiklių netrūko – visi norintys netgi netilpo į auditoriją. Dalis būriavosi tarpdury, kiti jaukiai kūrėsi ant grindų, taip atsisakant oficialumo, susivaržymo, atskirties tarp klausytojo ir kalbėtojo, kuris šiuo atveju prieš auditoriją jautėsi labai laisvai ir sugebėjo išlaikyti budrius bei susidomėjusius studentus visą paskaitą.

Nešykštėdamas energijos, vaizdingų pavyzdžių ir smagiai nuteikiančių pastabų, profesorius Kęstutis Nastopka padėjo studentams išplėsti semiotikos sąvoką,  kalbėjo apie jos aktualumą ir reikšmę, pasakojo apie vieno žymiausių šiuolaikinės semiotikos atstovų Algirdo Julijaus Greimo nuveiktus darbus ir įnašą į semiotikos tyrimų grupę. Baigiantis paskaitai, negailėdamas laiko ir energijos, lektorius noriai atsakinėjo į studentų klausimus ir džiaugėsi, jog, jei kažkam kyla klausimų – jo darbas atliktas.

Pasibaigus gerokai prailgintai akademinei valandai, daugelis studentų namo traukė su šypsena veide. Kas ne dėl pralaužtų ledų tarp ženklų mokslo ir suvokimo, tai bent dėl įdomiai ir turiningai praleisto laiko ir žaismingo priartėjimo semiotikos pasaulio link.