Viešoje erdvėje neseniai pasirodė pranešimų apie naują, nepriklausomą, jaunatvišką iniciatyvą, siekiančią atskleisti teigiamą graffiti poveikį jauniems žmonėms bei miestui – „Aš už graffiti“. Iniciatyvą organizuojanti komanda pasiryžusi supažindinti visuomenę su meno privalumais, kelti gyventojų pasitikėjimą graffiti piešėjais bei paneigti stereotipus, smerkiančius graffiti.

Ateina su taika

Ne vienas turėjo progos pastebėti Vilniuje kabančius plakatus su geležiniu vilku, laužančiu graffiti piešėjui ranką, taip pat užrašus: „ Neterliosi Vilniaus mūrų“ ir pan. Šiais veiksmais siekiama užkirsti nelegalią graffiti piešėjų veiklą ir apsaugoti istorines Vilniaus vietas.„Aš už graffiti“ komanda savo veiklą pradėjo pastebėjusi visuomenėje besiformuojančius neigiamus stereotipus, taip pat Vilniaus valdžios smerkiančią politiką, nukreiptą prieš graffiti. Iniciatyvos organizatoriai siekia taikiais būdais surasti išeitį, kad patenkintos liktų abi pusės: priešiškai nusiteikusi visuomenės dalis kartu ir valdžia bei graffiti piešėjai ir šiam menui prijaučiantys jauni žmonės. Kaip tai padaryti? „Aš už graffiti“ turi idėjų ir sprendimo būdų!

Kur Lietuvoje „legalios sienos“?

Anot „Aš už graffiti“ komandos, Lietuvoje nėra nei vienos „legalios sienos“, ant kurios savo darbais galėtų pasireikšti graffiti propaguojantys jaunuoliai. Tačiau Europos Sąjungos šalių praktikoje valstybė suteikia menininkams galimybes piešti ant paskirtų vietų – taip randamas kompromisas. „Aš už graffiti“ komandos duomenimis Vilniuje yra septynios, o Kaune – trys sienos, ant kurių gali piešti graffitistai, tačiau su sąlyga – privaloma iš valstybės gauti leidimo pažymėjimą. Taigi piešiantys be leidimo užsiima nusikalstamas veikla. „Aš už graffiti“ siekia išsikovoti šių leidimų panaikinimą, kas reikštų, kad piešti ant nustatytų vietų gali visi norintys save išreikšti asmenys.

Laužo stereotipus

Visuomenėje nusistovėjęs stereotipas, jog graffiti – tai nusikalstama veikla, kuria užsiiminėja vandalai. Pasižvalgėme po graffiti išpieštas Vilniaus ir Kauno sienas, taip pat pasidomėjome, ką apie graffiti piešimo stilių mano gatvės praeiviai. Moksleivis Marius sakė, kad atsakingai į savo darbą žvelgiantys graffitistai piešia reikšmingus piešinius, kurie gali perteikti gyvenimo aktualijas. Teisę studijuojanti Justina pažįsta graffiti piešėją, kuris dirba banke, o laisvomis dienomis išreiškia save piešdamas.

Taigi išvados, kad visi graffiti piešėjai yra vandalai, daryti negalime... To siekia ir „Aš už graffiti komanda“ – keisti neigiamą visuomenės požiūrį, formuojamą aplinkos, o dažnai ir valdžios atstovų.