2011 m. kovo 25 d. (Vilnius) Ateitininkai, tęsdami organizacijos 100-mečio renginių ciklą, visuomenei pristatė parodą „Ateitininkų keliu”. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse eksponuojamoje parodoje atsispindi 100 metų laikotarpis nuo istorinių Lietuvos aplinkybių, kuriose prasidėjo ateitininkijos sąjūdis, iki 2010 m. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vykusio jubiliejinio ateitininkų Šimtmečio kongreso.

Ateitininkų federacijos pirmininkė Rozvita Vareikienė aiškina, kad ateitininkijos istorija neatsiejama nuo Lietuvos ir viso pasaulio istorijos. Todėl šioje parodoje į ateitininkus visų pirma žvelgiama per Lietuvos istorijos svarbiausius momentus. „Ypač kviečiame apsilankyti mūsų šalies jaunimą, kad jis susipažintų su viena didžiausių ir ilgiausiai veikiančių jaunimo organizacijų, kurioje brendo Lietuvos kūrėjai, mokslininkai, rašytojai, aktoriai ir kiti visuomenės veikėjai. Organizacija, tęsdama visų jų pradėtus darbus, ir šiandien ugdo sąmoningas, kritiškas bei aštraus proto asmenybes“, - tvirtina R. Vareikienė.

Kuo ateitininkai išsiskyrė Lietuvos istorijoje?

Ateitininkijos sąjūdį XX a. pr. kūrė jauni, prestižiniuose Europos universitetuose studijavę, žmonės. Mokslas, literatūra, menas, muzika, teatras – sritys, kuriose aktyviai dalyvavo ateitininkai, kartu tapę ir Lietuvos gynėjais bei kultūros ir valstybingumo kūrėjais.

Ateitininkų organizacijai priklausė tokios iškilios asmenybės kaip 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai (Pranas Dovydaitis, Kazys Bizauskas, prezidentas Aleksandras Stulginskis), politikai (Mykolas Krupavičius, Vladas Jurgutis ir kt.), filosofai (Stasys Šalkauskis, Antanas Maceina, Juozas Girnius ir kt.), rezistentai ir partizanai (Juozas Lukša-Daumantas, Julijonas Būtėnas ir kt.) bei daugelis kitų visuomenės veikėjų.

Ateitininkijoje taip pat brendo rašytojai Vincas Mykolaitis Putinas, Kazys Bradūnas, Bernardas Brazdžionis, Šatrijos ragana, Vytautas Mačernis, žurnalistas Juozas Keliuotis, arkivyskupas Jurgis Matulaitis bei kitų sričių Lietuvos intelektualai.

Ateitininkai siekė dirbti besikuriančios nepriklausomos Lietuvos labui ir savo mokslais bei darbais aktyviai prisidėti prie atgimstančios Lietuvos kūrybos.

Visuomenei skirti šimtmečio renginiai

Dabar ateitininkai, švęsdami šimtąjį gimtadienį, organizuoja jau nebe pirmą parodą, skirtą visai Lietuvos visuomenei. Pernai Kaune Maironio lietuvių literatūros muziejuje veikė paroda „Rašytojai ateitininkai (1910–1940)“, lankytojams leidusi atnaujinti pažintį su Šatrijos Ragana, Vytautu Mačerniu, Vincu Mykolaičiu-Putinu, Kaziu Bradūnu ir daugeliu kitų rašytojų. Ateitininkų organizacija subrandino daug žymių literatų ir per ateitininkų literatų korporacijos „Šatrija“ veiklą.

Šiemet organizacijos žurnalas „Ateitis“, taip pat minėdamas 100 m. jubiliejų, organizavo konferenciją ir sukvietė į parodą „Krikščioniškojo jaunimo žurnalui „Ateitis“ – 100“, kuri leido susipažinti su leidinio istorija, svarbiausiais numeriais bei visai Lietuvai reikšmingiais straipsniais, spausdintais šiame žurnale. Būtent pagal šio žurnalo pavadinimą ir susiformavo Ateitininkų vardas.

Ateitininkų šimtmečio minėjimai buvo rengiami įvairiuose Lietuvos miestuose, kur yra įsikūrusios ateitininkų kuopos.

Paroda „Ateitininkų keliu“ LGGRTC Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse (Žirmūnų g. 1F, Vilnius) veiks iki 2011 m. gegužės 6 d.

Apie Ateitininkų federaciją

Ateitininkų federacija remiasi krikščioniškomis vertybėmis, ugdo jaunimą kritiškai mąstančiomis ir veikliomis asmenybėmis, kurios gerbia savo šeimos ir tautos tradicijas, aktyviai dalyvauja kuriant visuomenę ir valstybę. Ateitininkai vadovaujasi tautiškumo, visuomeniškumo, inteligentiškumo, šeimyniškumo ir katalikiškumo principais.

Šiuo metu organizacija vienija daugiau nei 3 000 narių Lietuvoje, antra tiek jų – išeivijoje: JAV, Kanadoje, Vokietijoje, Australijoje ir kt. Pagrindinė ateitininkų veikla organizuojama moksleiviškose kuopose, veikiančiose net mažiausiose Lietuvos gyvenvietėse.