Spalio 22 dieną Tautinė Lietuvių Studentų korporacija Neo-Lithuania Vilniuje esančiuose „Alaus namuose“organizavo alaus degustaciją, į kurią pakvietė ir kitų Lietuvos korporacijų atstovus. Per daugiau nei dvi valandas trukusią alaus degustaciją buvo mokomasi kaip reikėtų gerti alų ir paragautos 7 rūšys gyvo alaus.

Degustaciją vedė vienas iš „Alaus namų“ savininkų Audrius Vidžys. Degustacijos metu išgirdome, kaip atskirti kokybišką alų nuo prastos kokybės alaus. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad filtruotas alus negali būti drumstas? O vertinant skonį yra svarbiausia įvertinti alaus kartumą?

Alus taip pat gali būti peršalęs ar peršildytas, visa tai parodo jo išvaizda. Labai svarbus akcentas kalbant apie alų yra susidaranti putelė. Nesidžiaukite, jei pilant alų putos susidaro greitai ir daug, tai tiesiog rodo, kad alus gamybos procese buvo nenatūraliai prisodrintas. Tuo tarpu jei alus yra kokybiškas, jį pilant turi susidaryti savotiškas „stogelis“ – alaus putelė, kuri susidaro iš kylančių burbuliukų.

Ne mažiau svarbus dalykas nei alaus išvaizda yra jo kvapas. Alaus gamyklų vamzdynai gali siekti dešimtis kilometrų (pavyzdžiui, „Utenos“ vamzdynai yra apie 50 km ilgio) ir visus juo reikia išplauti. Ne visada tai pavyksta padaryti sėkmingai ir cheminės medžiagos kartais neišsiplauna iki galo. Tad per tokius vamzdžius perėjęs alus gali turėti „vaistų“, arba gamyklinį, alaus kvapą.

Alus kaip ir visi kiti alkoholiniai gėrimai dažnai yra smerkiami. Visgi šioje vietoje alų būtų galima bandyti išteisinti. Pirmiausia, alus atsirado jau tada, kai žmonės pradėjo auginti grūdus. Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, pas šumerus buvo netgi įvestos alaus kvotos, t.y. kiek alaus turėtų išgerti skirtinguose visuomenės ranguose esantys žmonės. Teigiama, kad daugiausia alaus būdavo leidžiama išgerti žyniams – daugiausia privilegijų turinčiam sluoksniui.

Ar galima kaltinti šumerus alkoholizmu? Sunku pasakyti. Nenuginčijamas faktas, kad net ir mažas kiekis alkoholio pagerina mūsų emocinę savijautą, o prie to galima greitai priprasti. Visgi negalima pamiršti, kad natūralus alus savyje turi ir visų žmogui reikalingų maisto medžiagų, pradedant baltymais ir mineralinėmis medžiagomis bei baigiant vandeniu. Ne veltui iki mūsų dienų išliko posakis, kad alus yra skysta duona. Net vergams statant Egipto piramides į paros maisto normą buvo įskaičiuojami keli ąsočiai alaus.

Senovėje alus taip pat buvo naudojamas kaip gydomoji priemonė. Net į 40 proc. žymiojo gydytojo Hipokrato receptų įeidavo alus. O grįžtant prie alkoholizmo, tai drąsiai galima sakyti, kad tai yra naujųjų laikų problema, atsiradusi tada, kai atsirado stiprieji alkoholiniai gėrimai, į kurių sudėtį įeina cukrus ir mielės. Ir jei kada kils klausimas, kodėl po „smagesnio“ vakarėlio skauda galvą, tai žinokite, kad galvą skauda nuo cukraus ir jo kiekio jūsų vartotuose alkoholiniuose gėrimuose. Be to, netikėkite mitu, kad nuo alaus auga pilvas.  Aišku, alus yra kaloringas, tačiau svarbiau yra tai, kad jis gerina apetitą. Taigi ir pilvas auga ne nuo alaus, o nuo to, kiek suvalgote po alaus ar jį gerdami.

Galiausiai labai svarbu, kokį alų geriame. Lagerinis gamyklinis alus skiriasi nuo gyvo alaus, kadangi gamyklinis daromas tam, kad galėtų ne vieną mėnesį išstovėti ir jame nėra nieko gyvo (ir naudingo), nes tai būna pašalinama gamybos proceso metu. Tuo tarpu anksčiau vien Vilniaus Pilies gatvėje stovėjo 30 alaus bravorų, o alus buvo gaminamas praktiškai kiekviename name. O dabar daugiausia vartojamas gamyklinis alus ir galvojant, ką pirkti, pasikliaujama ryškiomis reklamomis ir skambiais šūkiais, negalvojant apie tai, kas iš tikrųjų sudaro vartojamą produktą.

Visi žinome, kad lietuviai turi gilias aludarystės tradicijas, kurias vis dar yra išlaikę kai kurie alaus gamintojai. O kiek dainų apie alų yra sudėta! Taigi kitąkart sumanę paragauti alaus, netapkime reklamos aukomis, o rinkimės kokybišką alų, kurį gerdami galėtume mėgautis. Ir nepamirškime saiko.