Lapkričio 11 dieną korporacijai Neo-Lithuania suėjo 89-eri metai. Šia proga lapkričio 12-ąją Kaune buvo galima išvysti visą būrį kepurėtų jaunuolių, žengiančių su plevėsuojančia vėliava ir traukiančių lietuvišką dainą. Korporacijos gimtadienis yra diena, kai po visą pasaulį išsibarstę korporantai jei ne atvyksta, tai bent mintimis būna kartu su savo kolegomis.

Šventė, kaip ir kasmet, prasidėjo šv. Mišiomis Vytauto Didžiojo bažnyčioje, kur korporacijai buvo linkima dar ilgus metus dirbti Tėvynės labui (Pro Patria).

Vėliau Neo-Lithuanios nariai ir jų svečiai iš kitų korporacijų keliavo link Vytauto Didžiojo paminklo, pakeliui sustodami ties korporacijai svarbiomis vietomis. Pirmoji stotelė – prie Vytauto Didžiojo bažnyčios esantis paminklas J. Tumui-Vaižgantui, kuris buvo korporacijos garbės narys. Paskui korporantai smagiai traukdami lietuviškas dainas Kauno gatvėmis žygiavo prie kito garbės nario, Maironio, paminklo.

Priešais Kauno Muzikinį teatrą eisena sustojo prie korporanto Prano Gudyno žūties vietos. Jis 1929 metais žuvo savo kūnu užstodamas ministrą pirmininką Augustiną Voldemarą. Galiausiai korporantai savo eiseną užbaigė prie Vytauto Didžiojo paminklo.

Kasmet neolithuanų gimtadienis sulaukia didžiulio susidomėjimo iš kitų korporacijų ir organizacijų, kadangi korporacija Neo-Lithuania yra išsaugojusi senas tradicijas, o jos nariai yra tie žmonės, su kuriais visada smagu susitikti.

Tad užbaigę eiseną visi svečiai draugiškai patraukė pakelti pirmąjį alaus bokalą ir sušukti Prozit! Juk korporacija Neo-Lithuania, kaip ir visos korporacijos, yra studentų organizacija, o mes visi žinome, kas yra studentų gėrimas.

Vakare svečių būrys dar labiau išaugo, nes prie jau esančiųjų prisijungė ne tik svečiai iš Lietuvos, bet ir korporantai iš Latvijos, kurių šiemet atvyko net 21 atstovas. Iš viso šventėje dalyvavo daugiau nei 120 žmonių. Tikriausiai ne kiekvienas žino, kad Latvijoje yra atskiros merginų ir vaikinų korporacijos (vadinamos seserijomis ir brolijomis). Tuo tarpu lietuviai yra išskirtiniai, nes pas mus egzistuojančios korporacijos yra  mišrios.

Į oficialią šventės dalį Istorijos ryšių muziejuje atvyko ir Kauno meras Andrius Kupčinskas, kuris jau yra tapęs neolithuanų draugu. Oficialios dalies metu buvo sakomos kalbos, sveikinimai ir, žinoma, teikiamos dovanos. Juk koks gi gimtadienis be dovanų! Visgi atrodo, kad kiekvienas atvykęs į korporacijos Neo-Lithuania gimtadienį daugiausia galvojo apie paskutinę dalį, kurią korporantai Alučiu vadina. Jau iš pavadinimo aišku, kas yra pagrindinis šios dalies atributas, tačiau viskas nėra taip paprasta, nes:

• Tik neolithuanų Alutyje galioja griežtos taisyklės, kurių nesilaikant gresia bausmės!
• Tik neolithuanų Alutyje taikomas aprangos kodas!
• Tik neolithuanų Alutyje skamba špagos!
• Tik neolithuanų Alutyje net svečiai iš užsienio dainuoja tikras lietuviškas dainas!
• Tik neolithuanų Alutyje bokalas keliamas žvakių šviesoje!
• Tik į neolithuanų Alutyje svečiai nori registruotis jau prieš metus!

Užbaigę oficialią gimtadienio (Alučio) šventę Istorijos ryšių muziejuje, korporantai švęsti persikėlė į kitą vietą ir tik visai paryčiui buvo pradėta skirstytis į namus. Juk gimtadienis būna tik kartą metuose. O tikrą korporantišką dvasią galima pajusti tik pas neolithuanus.