Šiuo metu Nerijus Žilevičius yra savo sukurtos įmonės direktorius. 24 metų VDU komunikacijos mokslų magistranto verslo idėja gimė bedirbant Nyderlandų karalystėje ir buvo įgyvendinta Lietuvoje. O idėja tokia - įkurti įdarbinimo agentūrą. Buvo visko: melo, išbandymų, nusivylimų ir pasisekimų. Taigi apie viską nuo pradžių...

Kokia yra Tavo verslo idėją, ir kaip ji gimė?

Mėgstu tokį pasakojimą: „Tau duoda kažkas pintinę ir sako - Eik į mišką ir prirink grybų. Tu prirenki pilną pintinę grybų ir atiduoti tam žmogui. Jis tada išrenka penkis grybus ir sako - Ačiū, kad pririnkai šitiek grybų, štai tau penki grybai.“ Kadangi daugelio žmonių tokia situacija netenka, atsiranda noras kurti savo verslą.

Baigiau bakalauro studijas Lietuvoje, išvažiavau dirbti į Nyderlandus. Dirbant toje šalyje, man netikėtai gimė idėja - įkurti savo įdarbinimo agentūrą ir bendradarbiauti su Nyderlandų įmonėmis, nukreipiant joms lietuvius darbui šioje šalyje.

Kai grįžau iš Nyderlandų, pradėjau ieškotis darbo. Tačiau nesisekė jo rasti, o veiklos norėjosi. Tada pasiūliau savo verslo idėją buvusiam bendramoksliui. Jį idėja sudomino ir taip pradėjome savo verslą. Nors sakoma, jog verslą reikėtų kurti vienam, tačiau lauke vienas - ne karys, reikia turėti žmogų, su kuriuo galėtum gerti žalią arbatą ir mąstyti, kaip viską padaryti ir realizuoti.

Papasakok, kaip viską įgyvendinai?

Iš tikrųjų, dar neturėdami įmonės, siuntinėjome elektroninius laiškus, kuriuose teigdavome, jog esame didelė firma ir turime daug darbuotojų, norinčių dirbti Nyderlanduose. Išsiuntinėjome 700 šimtus elektroninių laiškų ir gavome 4 ar 5 atsakymus, kurie rodė susidomėjimą mūsų siūloma paslauga. Vienas darbas buvo atliktas. Toliau reikėjo išsiaiškinti, ar tikrai lietuviai nori išvažiuoti dirbti į Nyderlandų karalystę? Mes apsimetėme komunikacijos ir migracijos magistrantūros mokslų studentais, atliekančiais tyrimą apie migracijos reiškinį, ir kreipėmės į vieną didžiausių įmonių Lietuvoje, kuri bendradarbiauja su Nyderlandais ir užsiima darbuotojų nukreipimu į šią šalį iš Lietuvos. Gavome atsakymą, jog paklausa tikrai yra. Šiuos kelis žingsnius pavadinčiau rinkos analize.

Ir galiu pasakyti, jog svarbiausia yra domėjimasis. Kas nori pradėti kurti verslą, bet nežino, kaip tai padaryti, pirmiausia turėtų pradėti domėtis. Lietuvoje yra labai daug viešųjų įstaigų, kurios yra suinteresuotos skatinti jaunimo verslumą. Mes turėjome labai daug klaustukų, mėgindami realizuoti savo verslo idėją, todėl kreipėmės į Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociaciją. Parašėme elektroninį laišką, prašydami pagalbos ir sulaukėme patarimų, ką ir kaip daryti, kokio tipo įmonę geriausia steigti, kokius įstatus rašyti. Asociacijos patarimai mums labai padėjo. Taip pat yra Jaunųjų verslininkų asociacija, kuriai šiuo metu priklausau. Taigi, jei turi klausimų - reikia klausti, ir tau bus atsakyta.

Kokie yra, Tavo manymu, pagrindiniai žingsniai, kuriant verslą?

Kad ir kokia būtų banali mano frazė, bet pirmiausia turi būti idėja - viskas gimsta nuo idėjos. Kai turi idėja, tada reikia racionaliai į ją pažvelgti. Pamąstyti, kaip tą idėją galima realizuoti.

Ne paslaptis, kad verslo interesas yra pajamos - turi apsiskaičiuoti, kiek kainuos norimas verslas, iš kur gauti tam pinigų. Taip pat - per kiek laiko atsipirktų investicijos, kiek gyvuos tavo verslas ar įmonė. Reikia pasidaryti optimistinį ir pesimistinį planą. Jeigu skaičiavimai gaunasi optimistiški ir tiki, jog viskas bus gerai, tada lieka formalumai. Tačiau pradedantiesiems verslininkams patariu kreiptis į įvairius verslininkų klubus.

Iš tikrųjų, viską sužinai, kai pats pradedi veikti. Aišku, dažnai „atsitrenki į sieną“. Tada pradedi mąstyti, kaip viską išspręsti ir eiti pirmyn. Svarbiausia tokiais momentais yra klausinėti. Viskas ateina per praktiką, ir tai užtrunka daugiau laiko nei planavai  - verslo idėją pradėjome įgyvendinti gruodį ir manėme, jog sausį jau turėsime veikiančią įmonę. Tačiau viskas užtruko iki vasario mėnesio.

Kaip sekasi Tavo verslui dabar?

Sukūrėme įmonę šių metų vasario mėnesį. O kovo mėnesį išvažiavome dviese į Nyderlandų karalystę dirbti vadinamų aktyvių pardavimų forma, tai yra reklamuoti savo įmonę - pasipuošę belsdavomės į įdarbinimo įmonių direktorių kabinetų duris. Užtrukę mėnesį Nyderlanduose, tikėjomės grįžę į Lietuvą turėti bent tris pasirašytas sutartis. Deja, neturėjome nei vienos. Nuotaikos buvo pesimistiškos, tačiau mąstėme optimistiškai - žinojome, jog daug firmų turi mūsų kontaktus ir bet kada mes jiems galime būti reikalingi. O po savaitės sulaukėme pirmųjų užklausimų. Ir taip po truputį prasidėjo įvairūs pasiūlymai.

Svarbu tai, kad mes neprisistatinėdavome kaip labai maža, mėnesį veikianti įmonė. Naivu tikėtis, kad būtume gavę pasiūlymų. Todėl tekdavo truputį pameluoti apie savo įmonės didumą ir gyvavimo laikotarpį. Be to, Nyderlandų darbdaviai mus tikrino - siuntė užklausimus ir stebėjo, kaip greitai ir efektyviai juos įgyvendinsime. Tačiau bandymus atlaikėme ir sutartį pasirašėme. O testų poreikis ir įtarūs darbdavių žvilgsniai atsirado turbūt dėl to, jog esame iš Lietuvos. Gi žinome, kad Lietuvos vardas yra truputėlį diskredituotas užsienio šalyse. Todėl reikėjo laiko, kad darbdaviai pasitikėtų mumis kaip rimta įmone.

Ar buvo sunkumų vien todėl, kad esi jaunas ir nepatyręs?

Sunku atsakyti. Nyderlanduose, vizitų su įmonių savininkais metu, jautėsi teigiamas požiūris dėl to, kad esame jauni, dar „nesugadinti“. Asmeniškai, galiu pasakyti, kad mačiau tik pliusą, jog esu jaunas. Manau, būtų mažiau teigiama darbdavių reakcija, jei būčiau 50 metų lietuvis verslininkas. Tik reikia būti labai kritišku ir įžvalgiu, nes jaunas žmogus yra naivus (kas yra sveikintina, nes be naivumo verslo nepadarysi) ir kitos įmonės gali truputį apgauti. Todėl reikia domėtis, nebijoti klausinėti ir žinoti įvairias alternatyvas.

Kokiais momentais susimąstai, kad visa tai, ką padarei nėra veltui?

Man net nebuvo minties apie tai, kad veltui viską dariau. Dabar esu savo įmonės direktorius, o tai yra labai didelė praktika ir auganti patirtis. Neseniai girdėjau, kad apie 50 % naujų verslų yra pasmerkti žlugimui. Mano manymu, pradėjus verslą antrą kartą - yra 30% tikimybė, kad jis žlugs. Tik „atsitrenkęs į sieną“, supranti, ką blogai darei, ir gali pradėti iš naujo. Ar tau pasisekė, ar nepasisekė, bet kuriuo atveju yra teigiamų dalykų.

Ko palinkėtum ir ką patartum studentams, kurių galvose kirba įvairios verslo idėjos, tačiau trūksta drąsos jas įgyvendinti?

Turi gražią idėją - tarkim nori į mėnulį. Atrodo labai nerealu, bet žinai, kad Neilas Armstrongas ten buvo. Ir jei labai to nori, parašai NASAI. Po dienos, savaitės ar mėnesio tu gausi atsakymą, kaip nuskirsti iki mėnulio ir kokia yra to kaina. Jei manai, kad kažkas neįmanoma, pradėk galvoti, kaip tai padaryti įmanoma. Skaityk, domėkis, klausk ir tiesiog - daryk!