Dabartinėje Lietuvoje viena iš aktualiausių problemų ir diskutuojamųjų temų yra susijusi su emigracija, „protų nutekėjimu“ ir kitais, „tėvynės išsižadėjimo“ terminais. Dalis Lietuvos jaunimo renkasi studijas Didžiosios Britanijos, Airijos, Danijos universitetuose, kai tuo metu kita dalis sėkmingai studijuoja tėvynėje. Todėl iškyla klausimas: kodėl vieni be gailesčio išsižada gimtosios žemės, o kiti pasilieka čia, Lietuvoje?

Jaučiasi nuskriausti

Gana dažnai galime išgirsti, jog Vakaruose visai kitos galimybės vystytis ir tobulėti jaunai asmenybei, siekti savo tikslų, o savo šalyje jaunuoliai neturi galimybių atsiskleisti. Lietuva neretai suprantama kaip posovietinė terpė, kurioje demokratija dar tik užgimė ir laukia ilgas kelias, kol piliečiai suvoks, kas yra tikroji laisvė. Taip pat daugelį jaunimo emigruoti paskatina nauji įstatymai dėl mokamo mokslo. Studentai jaučiasi išnaudoti, nes yra reikalaujama mokėti už studijas, dėl kurių kokybės daugelis smarkiai abejoja.

Nors ir nelengva, jie lieka čia

Vis tik daugelis jaunuolių nesusigundo tariamomis beribėmis galimybėmis užsienyje ir verčiau tęsia mokslus Lietuvoje. Kodėl jie čia, o ne ten? Vienas iš studentų apie dabartinę Lietuvos valdžią kalbėjo taip: „ Nereikia įsivaizduoti, kad tik pas mus viskas blogai ir tik pas mus valdžia bloga ir korumpuota. Vakaruose ji nemažiau korumpuota, tiesiog ten kur kas geriau išvystytas lobizmas“. Taip pat pasilikti dažnai priverčia giminės, draugai (susirasti naujų draugų kai kam ypatingai sunku), galimi kalbiniai, kultūriniai barjerai svetimoje šalyje. Aišku, piliečių širdyse vis dar nėra miręs paprastas ir natūralus gimtojo krašto traukimas. Todėl jie ir mes esame čia, o ne ten.