Artėjant egzaminų sesijai studentus jau pradeda kankinti stresas – nepavydėtina būsena, kurią adekvačiai įvertinti ir kontroliuoti tikrai nėra lengva. Visi esame patyrę, kad psichikos būsenos sukelia tam tikras fiziologines reakcijas. Nervindamiesi dėl svarbaus egzamino, pajuntame kirbėjimą skrandyje, dingsta arba, atvirkščiai, sustiprėja apetitas. Nerimaudami dėl to, kad reikės viešai kalbėti, imame lakstyti į tualetą. Susikivirčijus su šeimos nariu, ima nepakenčiamai skaudėti galvą. Tiek kasdieniniai įvykiai, tiek kritinės gyvenimo situacijos sukelia emocinės įtampos būseną, lydimą nerimo ir baimės. Kad sužinotume, kokią įtaką mūsų organizmui daro stresas, kaip reikėtų elgtis norint sumažinti nepageidaujamo streso lygį, dirbti produktyviai, lengviau įsiminti naują informaciją, kalbiname Danutę Puchovą, baigusią kinų filosofijos ir medicinos mokyklą „Neijdžing”, o dabar kompanijos „Tiens“, gaminančios biologiškai aktyvius maisto papildus, lektorę.

Nuolatinis įtampos jausmas atveria duris sveikatos sutrikimams

Kad būtų galima stresą pašalinti, aišku, pirmiausia reikia žinoti, kaip jį atpažinti, ir kuo jis gali mums pakenkti. Streso simptomai ne visiems yra vienodi. Bemiegės, kupinos nerimo naktys prieš atsiskaitymus, nenoras, neturėjimas laiko arba labai dažnai ir tingėjimas pasidaryti valgyti, suprastėję santykiai su artimaisiais, nepasitikėjimas savimi, irzlumas, išsiblaškymas, nepagrįstas kaltės jausmas, susirūpinimas, nugaros, kaklo, galvos skausmai, nuovargio ir susierzinimo malšinimas alkoholiu ar nikotinu – tai vienos iš studentams aktualiausių streso pasekmių. Tačiau, anot D. Puchovos, dažnai mes patys susikuriame sau problemas pernelyg jautriai reaguodami į paprastas gyvenimo situacijas. „Jei negali pakeisti situacijos, pakeisk požiūrį į susiklosčiusią situaciją“,- teigia filosofė-medikė. Taip mes išvengsime blogos savijautos, liksime jauni, energingi, pilni beprotiškų idėjų studentai!

Stresas – nebūtinai kenksmingas

Visų pirma, kaip pavyzdį, įrodantį streso naudingumą, galime paminėti efektyvų sportininką. Ar galėtume jį įsivaizduoti be streso? Sportininkas privalo išmokti kontroliuoti savo baimes, įtampą ir padidinti savo emocinę savitvardą tam, kad nepageidaujamas stresas nepakenktų jo sveikatai. Todėl moksliškai įrodyta, jog be streso poveikio neįmanomas joks poslinkis teigiamų pokyčių link. Mūsų organizmas, anot psichologų, nuolat siekia tobulumo ir todėl stengiasi užsikrauti kuo didesnį krūvį, kuris būtų neįprastas: sunkesnis, ilgesnis, tai yra, stresinis. D. Puchova taip pat mano, jog stresas yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, tačiau ilgalaikė, niekaip nepraeinanti stresinė būsena yra kenksminga žmogaus organizmui ir reikia tokio streso vengti. Kad nervinė įtampa netaptų kenksminga, lektorė teigia, jog būtina streso metu susikaupusią energiją išeikvoti (kaip tai daro sportininkai). „Mūsų kultūroje negalima net lėkščių daužyti norint išlieti blogas emocijas. Japonijoje dažnai stresą patiriantiems žmonėms kabina iškamšas, pavyzdžiui, viršininko tam, kad išlietų nereikalingą energiją ir kuo mažiau pakenktų sau neužlaikydami savyje pykčio, kas labiausiai sukelia stresą“. Todėl, jei neleisime stresui mūsų valdyti – jis nebus mums žalingas.

Kinų medicina skatina prisitaikymą prie aplinkos sąlygų

D. Puchova aiškina, jog kinų medicina yra mokslas apie sveikatos išsaugojimą ir ilgaamžiškumą. „Pagal kinų mediciną, mes ilgiau išliksime sveiki ir gyvybingi, jeigu prisitaikysime, adaptuosimės prie aplinkos sąlygų. Mums nusilpus, stresas trumpina mūsų gyvenimą, eikvodamas mūsų gyvybišką energiją. Kovoti su stresu nereikia, esmė yra suprasti, kas tai yra stresas, ir tinkamai reaguoti į įvykius, mūsų laikomus grėsmingais ir sunkiais. Jei mūsų adaptacinės savybės yra tinkamos, jokie aplinkos faktoriai pakenkti negalės“. Taigi patariama stiprinti prisitaikymo prie bet kokių aplinkos faktorių savybes.

Keturi egzaminai per savaitę – kaip pasiruošti ir nestresuoti?

Šį klausimą išgirdusi sveikatos žinovė D. Puchova nusišypsojo: „Per savaitę tikrai neišmoksi keturių dalykų iš karto“. Tokiu atveju ji pataria egzaminams ruoštis iš anksto (bent jau prieš savaitę). Taip pat nereikia baimintis, jog anksti išmokta informacija pasimirš, atvirkščiai, visos žinios pateks į ilgalaikę atmintį ir berašant egzaminą kai kas netgi nesistengiant atsigamins (aišku, prieš egzaminą viską reikėtų dar kartą pakartoti). O jeigu anksčiau pasėdėti prie knygų nepavyko ir trūko vienos nakties pasiruošimui, D. Puchova pataria bent jau išlikti blaivaus proto ir nuėjus į egzaminą neužmiršti to, ką moki. Ir kaip liaudies išmintis byloja: „ko neprivalgei- to neprilaižysi“. Tikrai neverta kęsti bemiegių naktų, nes tai išeis tik į blogą: sukels stresą ir trukdys ruoštis kitiems egzaminams.

Stresinė, nedarbinga būsena – įveikiamas reiškinys

D. Puchova, paklausta, kaip egzaminų sesijos metu studentams išvengti perdėtos įtampos (kai tiek daug egzaminų beveik vienu metu), labiau susikaupti, geriau įsiminti naują informaciją, pateikia keletą būdų kaip tai padaryti:

1. Tinkamas ritmas. Studentai turėtų eiti miegoti iki 23val. ir keltis kuo anksčiau (6-7val.). Bet koks naktinis darbas sukelia savaiminį stresą žmogaus organizmui.

2. Reguliarus maitinimasis. Svarbu yra vengti gyvulinių riebalų, alkoholio, kofeino, daugiau vartoti vaisių ir daržovių, praturtintų vitaminais ir ląsteliena. Būtina valgyti mažiausiai tris kartus per dieną.

3. Judėjimas. Jis turėtų būti kasdienis: mankšta, fizinis darbas, pasivaikščiojimas, bėgiojimas, važinėjimas dviračiu. Tai natūraliausias būdas sudeginti streso metu organizme susidariusias kenksmingas medžiagas, sustiprinti organizmą, nervų sistemą, pagerinti nuotaiką.

4. Tinkamas nusiteikimas. Susirasti mėgstamą užsiėmimą, kuris teiktų vidinį pasitenkinimą. Labai raminančiai veikia MEZGIMAS. Megzdamas žmogus ne tik nusiramina, bet ir puikiai įgyvendina savo kūrybinius norus.

5. Pertraukų darymas mokantis. Išbandyti atsipalaidavimo pratimus – kasdien skirti nors kelias minutes giliojo kvėpavimo pilvu pratimams. Taip pat tuo metu galite atgaivinti protą šviežiomis sultimis.

6. Buvimas būsenoje „DZIN“. Būdamas iš dalies (nes visiškai į ją pasinerti negalima) šioje būsenoje, žmogus patiria mažiau beprasmio nerimo, baimės ir taip gali daugiau išmokti, prisiminti, nes iš baimės galima labai lengvai viską pamiršti. Šioje būsenoje žmogus mažiau nervuojasi dėl tų dalykų, kurių neįmanoma pakeisti. O bereikalingas jaudinimasis blogą situaciją tik dar labiau blogina. Labai svarbu yra stresinės situacijos keliamų reikalavimų nelaikyti sau reikšmingais ir suvokti situaciją kaip paskatą plėtoti savo sugebėjimus. Atsidurti „Dzin“ būsenoje padeda valerijonas, melisa, pipirmėtė, jonažolė, citrina, medus. Taip pat patartina vieną kartą per savaitę pasilepinti levandų aliejaus vonia (ypač tinka po sunkaus egzamino).

7. Džiaugsmas dėl paprasčiausių dalykų. Reikia išmokti džiaugtis saulės šviesa, suprasti, kokie mes laimingi turėdami draugų. Nuoširdi šypsena ir juokas – geriausi streso priešnuodžiai.

VISKAS BUS „OK“

Galiausiai, kaip pataria D. Puchova, yra svarbu užmigti su mintimi, jog diena buvo šauni (nesvarbu, kad galbūt nepadarei didžių žygdarbių) ir atsibusti, nusiteikus praleisti dar šaunesnę dieną. Kiekviena diena duoda kažką nauja, kiekvieną dieną žmogui yra suteikiama galimybė dar vienu laipteliu pakilti tobulinant save (įdomu, argi ne? Pasinaudokim!). O įtampa yra natūrali gyvenimo dalis, nes neįmanoma visiškai išvengti pokyčių ar netikėtų įvykių. Tereikia vadovautis liaudies patarle, kad linksmas būdas yra geras vaistas, o prislėgta siela išsekina kūną.