Dauguma jau girdėjo apie pasaulyje išplitusią „epidemiją“, kuri okupuoja išlavintus žmonių protus kartu su vadinamuoju kiaulių gripu. Taip, tai spalvingų, ‘‘protingų“, švarių ir aplinką tausojančių žaliųjų automobilių virusas. Tiesa, žalioji epidemija plinta kur kas ilgiau, bet gerokai lėčiau ir ne taip keldama mirtino susižavėjimo visos žmonijos protuose kaip H1N1 virusas. Ar gamintojų fantazija pasirodė esanti ribota, ar kitos priežastys padiktavo šią tendenciją?

Automobilių pramonės atstovai tiesiog „pagavo“ gerą pajamų šaltinį – pasaulyje skelbiamos vis grėsmingesnės visuotinio atšilimo prognozės, o transportas yra vienas iš didžiausių teršėjų, sukeliančių šį reiškinį. Taigi kovos su visuotiniu atšilimu bumo apimtą žmoniją galima nesunkiai sudominti mažesnę neigiamą įtaką aplinkai darančiais automobiliais.

Per pastaruosius kelerius metus gamintojai pristatė vis daugiau ekologiškų automobilių: hibridinių, varomų etanoliu, elektromobilių, vandenilinių. Jie veikia aplinkai draugišku būdu, naudoja mažiau neatsinaujinančių gamtinių išteklių reikalingų kurui, išmeta žymiai mažiau dujų, taip stilingai dūmų užsklanda puošiančių mūsų miestus bei sukeliančių visuotinį atšilimą. Kai kurie automobilių gamintojai pastaruoju aspektu kelia itin ambicingus tikslus. Toyota iki 2020 metų siekia anglies dioksido (CO₂) emisiją sumažinti iki 0 gramų.

Populiariausi yra hibridiniai automobiliai, kurie varomi vidaus degimo ir elektrinio variklių tandemo. Paleidus variklį įsijungia vidaus degimo variklis, kuris „apšildo“ automobilį. Jam sušilus įsijungia elektrinis variklis. Šis, priklausomai nuo gamintojo ir modelio, gali veikti kol pasiekiamas didesnis nei 45 km/h greitis arba iki pirmo sustojimo. Sustojus prie šviesoforo, variklis užgęsta ir vėl užsikuria paspaudus greičio pedalą. Visus reikalingus skaičiavimus ir nustatymus atlieka kompiuteris, kuris valdomas vien greičio pedalo paspaudimu.

Visame pasaulyje daugiausiai parduodama Toyota Prius hibridų. Keista, tačiau Lietuva šiuo atveju nėra anomalija, šis modelis mūsų rinkoje taip pat dominuoja. Prius gaminamas jau dešimt metų, nuolat tobulinamas, visi šio modelio leidimai gavo aukščiausią įvertinimą saugumo kategorijoje – penkias žvaigždutes.

Žaliųjų automobilių prekyba ypač skatinama labiau išsivysčiusiose valstybėse. Tai svarbu būsimų pirkėjų apsisprendimui, nes hibridai apie 1

0 litų brangesni už įprastus modelius. Įmonės skatina savo darbuotojus premijomis, o klientus – nuolaidomis, jei šie renkasi hibridinį automobilį vietoje transporto priemonės su vidaus degimo varikliu. JAV vyriausybė ekonominio sunkmečio prispaustiems automobilių gamybos koncernams paramą skyrė tik tuo atveju, jei šie sutiko investuoti į ekologiškesnes technologijas. „Bank of America“ – vienas didžiausių JAV bankų – 3

JAV dolerių premija skatino savo darbuotojus, pasirinkusius hibridinį automobilį.

Tiesa, Lietuvoje taip pat įvyksta stebuklų ne vien per Kalėdas. Štai nuo 2008 metų „Hansa lizingas“ pirmasis pabaltijo šalyse ėmė skatinti ekologiškesnių automobilių pardavimą pritaikydamas palankesnes finansavimo sąlygas. Buvo sudarytos sąlygos tokį automobilį pirkti išperkamosios nuomos būdu be pradinio įnašo, o išsimokėjimo laikotarpis buvo pratęstas iki 7 metų, pasiūlyti geresni KASKO draudimo tarifai. Tačiau valstybė žaliųjų automobilių prekybos skatinimu neužsiima.

Akivaizdu, kad žmonija nesirinks brangesnio produkto, kol nebus vystomos skatinimo programos ir priemonės. Net ir aktyvus žiniasklaidos indėlis informuojant apie pasaulio žalojimo mastus ir alternatyvas pražūtingai ateičiai nebus pats efektyviausias kol nebus bendradarbiavimo su vyriausybe ir kitomis valdžios institucijomis. Tačiau lieka akivaizdu, kad žalieji automobiliai jau netolimoje ateityje taps dominuojančia transporto rūšimi pradedant individualiais automobiliais ir baigiant viešuoju transportu.