Ir studentai kartais plauna savo kuklaus kambarėlio grindis ar gramdo iš puodo prikepusius makaronus. Aišku, vien vandeniu ir nagais to nepadarysi – teks naudoti įvairius ploviklius ir šveitiklius, kurie studentiškai piniginei ne visada įkandami ir toli gražu nėra draugiški aplinkai. Beveik visos cheminės valymo priemonės turi savo sudėtyje medžiagų, kurios žaloja akis, odą, dirgina kvėpavimo takų bei nervų sistemą. Nors išsamių tyrimų dar nėra, tačiau manoma, kad dauguma jų yra ir labai kancerogeniškos. Tad, kaip nebrangiai bei ekologiškai išvalyti savo namus? Pasirodo, tai nėra taip sudėtinga kaip atrodo. Tereikia visiems gerai žinomų ir nebrangių produktų kaip soda, actas, druska...

Pradėkime nuo virtuvės

Pirmiausia reikėtų išplauti indus. Neturite indų ploviklio? Puikiausiai išsiversime be jo. Juo labiau, kad indų ploviklių sudėtyje pilna paviršiaus aktyviųjų (PAM) ir įvairių aromatinių medžiagų, fosfatų, dažiklių, fermentų ir kitų priedų, dėl kurių poveikio oda parausta ir ją ima niežėti, atsiranda įvairios alerginės reakcijos. Kai kuriuose indų plovikliuose yra ir tokių kenksmingų medžiagų kaip amonio hidroksidas – korozinė medžiaga, dirginanti odą, kvėpavimo takus ir akis, bei kancerogeninio perchloretileno. Savaime suprantama, kad plovikliai, kurie akimirksniu ištirpdo riebalus lėkštėse, tą patį padaro ir su apsauginiu mūsų rankų riebaliniu sluoksniu, dėl ko rankų oda išsausėja bei lūžinėja ir skilinėja nagai. Dar viena problema yra ta, kad indų ploviklių medžiagos „prikimba“ prie plaunamų indų ir „nukrapštyti“ jas labai sunku. Kiekvieną lėkštę reiktų perskalauti mažiausiai 10 kartų, kad neliktų indų ploviklio. Taigi valgome ne tik tai, kas yra lėkštėje, bet ir tai su kuo ji yra plauta. Skanaus! Tikriausiai sunku įsivaizduoti, bet indų plovimui galime panaudoti visiems studentams gerai žinomą ir pamėgtą....bulvę! Perpjaukite ją ir tomis puselėmis kaip kempinėle plaukite indus. Gaila bulvės? Juk vis dėlto tai pagrindinis studentų maisto produktas.....Tada galima naudoti citrinų sultis, garstyčių miltelius (arba tiesiog paprastas, paruoštas valgymui garstyčias). Patikėkite tikrai puikiai ,,susitvarko“ net su labai riebaluotais indais. Nenorint naudoti maisto produktų visada pagelbės visiems puikiai pažįstama soda.

Po indų plovimo užsikimšo kriauklė? Nieko baisaus, tiesiog paimkite puodelį sodos, puodelį druskos ir  puodelį acto. Tada į sausą kriauklę suberkite sodą, po to druską ir supilkite actą. Palaukite 15 minučių, užvirinkite virdulį vandens ir supilkite  į kriauklę. Kamščio kaip nebūta. Tokį receptuką galite pritaikyti ir vonioje esantiems vamzdžiams. Nemalonius kvapus, kartais sklindančius iš vamzdžių, galima pašalinti įbėrus šaukštą druskos ir po kelių minučių vėl užpylus labai karštu vandeniu.

Prikepusiems kulinariniams šedevrams iš orkaitės išvalyti tikrai nereikia naudoti ypač koncentruotų ir agresyvių orkaičių valymo priemonių, kurios neatsargiai naudojant gali nudegti odą ir akių gleivinę, bei kurių likučiai ,,paskanina“ ruošiamą maistą. Taigi orkaitės dugną galima apibarstyti maždaug 0,5 – 1 cm storio sodos sluoksniu, tada apipurkšti vandeniu, kad šiek tiek sudrėktų, bet visiškai neišskystų. Laikas nuo laiko nepatingėkite užmesti akį, ar soda neišdžiūvo ir, jei reikia, vėl ją sudrėkinkite. Taip paruoštą orkaitę geriausia palikti per naktį, o ryte liks tik nuvalyti sodos sluoksnį kartu su visais nešvarumais.

Mikrobangų krosnelę galima išvalyti įdėjus į jos vidų stiklinę su actu ir įjungus ją 45 sekundėm. Actas yra puiki netoksiška, antibakterinė priemonė, sunaikinanti iki 99% bakterijų, 80% virusų ir pelėsių. Tad actas puikiai tinka pjaustymo lentelėms bei klozetui dezinfekuoti, o jo aštrus kvapas išsisklaido per kelias valandas. Belieka virtuvėje soda pašveisti viryklę, kavos ir arbatos dėmes puodeliuose bei truputėlį jos įdėti į šaldytuvą - puikiai sugers nemalonius iš ten sklindančius kvapus.

Patarimai kaip išvalyti likusią namų dalį

Iš virtuvės keliaukime svetainėn. Kilimą atgaivinti padės druska. Ją sudrėkinkite ir išbarstykite nedideliu sluoksneliu, palikite išdžiūti ir galiausiai išsiurbkite dulkių siurbliu. Taip pat kilimo spalvos bus daug ryškesnės, jei kilimą valysite šepečiu kilimo šerelių kryptimi, pamirkydami jį acto ir vandens tirpale (santykiu 1:3). Kas neturi kilimo gali tiesiog išblizginti grindis nenaudojant blizginimo priemonių su nitrobenzenu, kuris gali sukelti vėmimą, kvėpavimo sutrikimus, vėžinius susirgimus, apsigimimus ar net mirtį, o tiesiog paėmus mišinį iš 1 dalies citrinos sulčių ir 2 dalių aliejaus (prieš naudojimą nepatingėkite gerai suplakti). Reikėtų nušveisti ir apmusijusius langus. Vietoj langų valiklio naudokime vandenį ir actą santykiu 1:1, užpurškus šį mišinį, langą nublizginkime senu suglamžytu laikraščiu.

Užsukime ir į vonią. Pasiimkime sodos, šepetį, geros nuotaikos, pasiraitokime rankoves ir unitazas po kelių minučių bus baltas kaip to bebro iš reklamos dantys. Ir nereikės naudoti valiklių, kurių sudėtyje gausu chloro junginių, galinčių sukelti reprodukcinius sutrikimus, moterų nevaisingumą, imuniteto silpnėjimą, pažeidimus nervų sistemoje, kepenyse, inkstuose ir kituose organuose. Vonios plyteles puikiai nuvalysime vandeniu ir actu, o baltus tarpelius tarp plytelių galima valyti balta dantų pasta.

Taigi kai ranka parduotuvėje sieks kokio ,,feirio‘‘ ar ,,ajakso‘‘ prisiminkime, kad pagal materijos tvarumo dėsnį medžiagos iš niekur neatsiranda ir niekur neprapuola, todėl viskas, ką mes naudojame, anksčiau ar vėliau, viena ar kita forma sugrįš mums patiems, tik klausimas, ar mes norime, kad tai būtų nekenksminga soda ar koks nors vėžį ,,varantis‘‘ junginys.