| Rinktis studijas reikės atsakingai |
|
|
|
| Kristina Šakinytė |
| Karšta info |
|
Ši nauja tvarka vienus gąsdina, kiti sako, jog tai labai racionalus sprendimas. Žinoma, vienareikšmio vertinimo niekada nebus: vieni už, kiti prieš, o treti mąsto neutraliai, išskirdami sistemos pliusus ir minusus. Mindaugas Gajauskas, KTU Studentų atstovybės prezidentas: Mes labai dažnai kalbame apie studijų kokybę ir galimybes ją užtikrinti. Tačiau kad ir kaip bebūtų, pagrindinis kokybės matas yra kiekvienas studentas, t.y., niekas kitas negalės reikalauti kokybiško išsilavinimo tik pats studentas. Todėl mes studentą suprantame kaip žmogų, planuojantį savo ateitį, atsakingą, turintį savo tikslą asmenį, kuris renkasi savo tobulėjimo kelią aukštojoje mokykloje. Kalbant apie lėšų grąžinimą valstybei minėtu atveju, iš esmės manome, jog tai racionalu ir logiška. Valstybė (o tai yra kiekvienas mokesčių mokėtojas) investuoja į kiekvieną studentą, kuriam studijos yra apmokamos valstybės. Natūralu, jog vienaip ar kitaip tokia investicija kažkokia forma turi pasiteisinti. Nemanau, jog būtų tikslinga investuoti į žmogų, kuris bet kada gali viską mesti ir bėgti šalin. Tad šis saugiklis, apie kurį kalbame, mūsų nuomone, yra gan racionalus. Kauno kolegijos dėstytojas (pavardė neskelbiama): Pradžioje ne visi studentai būna tvirtai apsisprendę, ar tikrai pasirinko jiems tinkančią studijų programą. Todėl pirmą semestrą tai supratus ir išstojus gal ir gerai, kad nereikia grąžinti pinigų valstybei. Tačiau iš savo praktikos galiu pasakyti, kad būna ir piktybinių studentų, kurie studijuoja tik ,,šiaip sau“, kad tiesiog galėtų pastudentauti. Jie visai nesimoko ir užima nepraėjusių konkurso vietas. Tokiems gal ir reikėtų grąžinti pinigus. Lina Šilgalytė VDU antro kurso studentė: Manau, jog tai labai racionalus sprendimas. Tačiau ši naujoji tvarka turi ir pliusų ir minusų: vieni meta studijas dėl to, kad iš pradžių studentavę ir nesimokę, vėliau nebesugeba pasiekti grupės lygio, o kiti galbūt nesugebėję suderinti darbo ir studijų, dėl kurio nukenčia mokymosi kokybė. Valstybė nesudaro palankių sąlygų studentams, kad jiems nereiktų derinti mokslo ir darbo. Skatinamosiomis stipendijomis remiamos mažumos, o socialinių stipendijų skyrimui būdingas nepastovumas ir kriterijų netobulumas. Iš tiesų ši problema labai opi ir aš vienareikšmiškai negaliu sakyti, kad tai gerai ar blogai. Edvinas Šlėvė VDU SA ryšių su visuomene atstovas: Atstovybėje tarėmės šia tema: dalis yra už, dalis prieš. Tie, kurie yra ,,už“, teigia, jog ši naujoji tvarka skatins rinktis specialybę iš anksto ir žmogus bus suinteruosuotas kuo greičiau apsispręsti. Kitas aspektas yra tas, kad tai dažnai būna nesąžininga kitų studentų atžvilgiu, nes kai kurie jauni žmonės pateikia prašymus ne tik Lietuvos, bet ir užsienio aukštosioms mokykloms. Automatiškai kažkas praranda galimybę studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje. O ,,prieš“, tai argumentai būtų tokie: ištikus kokiai nelaimei ar esant finansinėms problemoms studentas tikrai negalėtų susimokėti, žinoma, tai priklauso ir nuo universiteto. Jis gali tai spręsti pasiimdamas akademines atostogas. Kitas dalykas, į kurį ragintume atkreipti dėmesį: kai studentas meta studijas, į jo VF vietą pretenduoja kitas asmuo, turintis aukščiausią vidurkį iš mokamų studijų. Tad pinigai šiuo atveju nėra prarandami, jie lieka universitete, nes studentas, studijavęs mokamoje vietoje, yra susimokėjęs pinigus. Manau, kad šią problemą reikėtų spręsti ne tik universiteto, bet ir valstybės lygmeniu. Išgirdus šių žmonių nuomones nesunku suprasti, jog problema tikrai opi ir aktuali visiems akademinės bendruomenės nariams ir ne tik. Ne veltui Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ,,Litexpo“ parodų centre atidarytoje parodoje ,,Mokymasis. Studijos. Karjera 2010“ ragino moksleivius gerai apgalvoti ateities pasirinkimus. Gal jis turėjo omenyje šią naująją tvarką? Nežinia. Klausimas ir liks tik retorinis, o esamiems ir būsimiems studentams belieka palinkėti valios, ryžto ir racionalių sprendimų. |
| P | A | T | K | P | Š | S |