Seniausios Lietuvoje studentų Korporacijos „Neo-Lithuania“ nariai vasario 15 dieną, organizavo šventę „Laisvės belaukiant“. Šis renginys, tai nepaprastas susitikimas, ar studentiškai vadinamas „tūsas“, o šventė su vakariniais, proginiais rūbais, kurie simbolizuoja šventės iškilmingumą, bei pagarbą ir norą paminėti Lietuvos nepriklausomybę.

Lietuvos nepriklausomybės šventę, Vasario šešioliktąją, žino ir savotiškai švenčia daugelis Lietuvos Respublikos piliečių. Galbūt kai kurie Lietuvos piliečiai į šią šventę žiūri skeptiškai ir ja džiaugiasi tiek, kiek gaudami dar vieną progą atsikvėpti ir prasiilginti savaitgalį. Kiti – priešingai, ne tik per Vasario šešioliktąją didžiuojasi Lietuva, bet kiekvieną dieną „vardan tos, Lietuvos“ daro kažką jos naudai. Tokie yra Tautinės lietuvių studentų korporacijos „Neo – Lithuania“ nariai, kurie Vasario šešioliktąją, kaip ir visa Lietuva,  švenčia Lietuviams svarbią šventę.

Oficiali šventės dalis prasideda Lietuvos himnu, bei Korporacijos valdybos pirmininkės Kotrynos Cirtautaitės pasveikinimu, bei Filisterio Siksto Ridzevičiaus kalba:

„Gyvenime susiduriame su dvejais laisvės priešais, bei trimis laisvės draugais. Didžiausi mūsų laisvės priešai – tai lengvas gyvenimas, bei tuščia garbė. Laisvės draugai – tai dėkingumas, darbas dėl savo įsitikinimų, bei mokymasis iš kitų“. Tokie žodžiai gali priversti susimąstyti apie kasdienybę, savęs, kaip individualios asmenybės augimą ir gyvenimą, kurį dažnai matuojame pagal kitų nuomonę bei požiūrį.

Neoficialią šventės pradžią vainikuoja Julijos ir grupės „Aitra“ pasirodymas. Julija, kuri atstovauja Kaunui chorų karuose, šypsosi ir teigia, kad dainavimas jai – „tai tikra atgaiva“. Paklausta apie tai, ko tikisi ateityje, ji viliasi, kad Lietuvoje pagaliau baigsis „Olialia pupyčių era“. Julija niekur nesimokė muzikos, tačiau girdint, kaip ši jauna, talentinga mergina dainuoja to nepasakytum. Ji teigia, kad norėtų išmokti groti kokiais nors muzikos instrumentais, nes dainų tekstus ne retai kuria pati. Mergina dainuoja ne tik lietuviškas dainas, priešingai, jai smagiau dainuoti, bei klausyti angliškų kūrinių. Julija ir jos grupė koncertuoja tiek kavinėse, restoranuose, tiek įvairiuose festivaliuose.

Šventėje galima buvo ne tik šokti, vaišintis užkandžiais, bet taip pat grožėtis Vaivos Bartauskės paveikslų paroda, kuri puošė korporacijos sienas. Jos paveiksluose galima įžvelgti moters kūno grožį, pamatyti gamtos bei paprastų, kasdieninių, bet meniškai pavaizduotų vaizdinių. Visi šie paveikslai – tai savamoksliai kūriniai. Mėgstamiausias autorės darbas – tai moters nuogo kūno atvaizdas, kuris tartum sudarytas iš daugelio smulkių stiklo-deimanto dalelių. Beje, vieną iš jos kolekcijos kūrinių buvo galima nusipirkti per vakarėlio metu vykusį aukcioną.

Šokiais, dainomis ir rankų susikabinimais, kurie simbolizuoja trijų Baltijos sesių vienybę, Tautinės lietuvių studentų korporacijos „Neo – Lithuania“ nariai ir jos svečiai švenčia mums visiems svarbią Lietuvos nepriklausomybės šventę – Vasario šešioliktąją.