„SAVAS” skaitytojams šįkart pristatome jauną, žavią ir veiklią asmenybę – Kauno miesto jaunimo reikalų tarybos pirmininkę – Gintarę Skaistę. Nuoširdžiai kalbamės apie jaunų žmonių pilietiškumo stoką, pasyvumą, taip pat ir apie studentus užgriuvusias bėdas.

Trumpai papasakokite, kokia yra Kauno jaunimo reikalų tarybos veikla ir kokie yra tarybos tikslai?

Kauno jaunimo reikalų taryba formuojama iš miesto savivaldybės ir jaunimo organizacijų sąjungos atstovų. Jų pareiga – formuoti mūsų miesto jaunimo politiką, numatyti prioritetus, domėtis esama padėtimi. Štai, praėjusiais metais patvirtinome naują ilgalaikę jaunimo politikos koncepciją, organizavome aktyviausio ir šauniausio miesto jaunimo apdovanojimus, padėjome Kauno jaunimo organizacijų sąjungai rengti jaunimo savaitę ir dar daug kitų veiklų.

O kaip jūs pati atsidūrėte Kauno jaunimo reikalų taryboje ir kaip tapote tarybos pirmininke?

Jaunimo organizacijose esu nuo 2004-ųjų metų, tačiau į jaunimo reikalų tarybą patekau 2007-aisiais, po rinkimų į savivaldybės tarybą. Tapau jauniausia miesto politike, tad man buvo patikėta kuruoti jaunimo reikalus Kaune.

Kokios yra Kauno jaunimo tarybos pirmininkės pareigos?

Pagrindinės pareigos, žinoma, organizuoti pačios tarybos darbą. Posėdžių metu iškeliame aktualius jaunimui klausimus, stengiamės rasti optimaliausius sprendimus miestui ir jame gyvenantiems jauniems žmonėms. Taip pat tenka aktyviai domėtis jaunimo organizacijų bei įstaigų veikla, renginiais.

Ką jūs studijavote ir kokius mokslus baigėte?

Studijavau Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir vadybos fakultete. Taip pat metus teko mokytis Ispanijos Carlos III de Madrid universitete.

O ką gražaus ir įdomaus pamenate iš savo studijų laikų?

Studijuodama Lietuvoje, tuo pačiu metu dirbau, kūriau savo verslą, tad labai daug laisvo laiko nebuvo. Linksmiausiai prisimenu savo studijas užsienyje. Kas nors kartą buvo išvykęs pagal mainų programą, manau, mane supras… Susiradau daug gerų draugų ir iki šiol Madridą pamenu kaip vieną iš aktyviausių ir įdomiausių miestų pasaulyje.

O jūsų papildoma veikla studentaujant?

Didžioji dalis laisvo nuo studijų laiko buvo skiriama savo verslui, kurį kūriau kartu su broliu. Tačiau likdavo laiko ir papildomai veiklai. Pirmaisiais metais mokiausi floristikos meno, lankiau dailės užsiėmimus. Vėliau pradėjau domėtis politika, prisijungiau prie jaunųjų konservatorių lygos veiklos. Taip pat priklausiau NATO vertybes remiančiai organizacijai, su kuria aktyviai dalyvauju iki šiol.

Jūsų nuomone, ar Lietuvos jaunuoliai pasižymi aktyvumu ir veiklumu?

Manau, Lietuvoje yra daug gražaus ir aktyvaus jaunimo. Tiems, kurie yra pilietiški, didelis dėkui. Tačiau jaučiu daug nusivylimo bei pasyvumo. Mūsų, kaip jaunimo reikalų tarybos, pagrindinė užduotis ir yra skatinti jaunuolius būti aktyvesniems, labiau įsitraukti į miesto ir šalies gyvenimą.

Kaip manote, ar lengva jaunam žmogui būti aktyviam visuomeninėje veikloje?

Taip, tačiau tai priklauso nuo žmogaus asmenybės. Ne visiems lengva ateiti į nepažįstamą organizaciją ir joje vystyti savo veiklą. Valdžios institucijų pareiga turėtų būti pagalba pristatant jaunimo veiklą pasyviems jaunuoliams. Galbūt tada pagerės visuomeninis aktyvumas mūsų šalyje, kuris yra vienas iš žemiausių Europoje.

Su kokiomis problemomis, jūsų nuomone, susiduria šiandieninis Lietuvos jaunimas?

Liūdna stebėti jaunus emigruojančius žmones. Nemalonu suprasti, kad didelė jų dalis neketina grįžti į Lietuvą nei padirbėję, nei baigę mokslus. Norisi tikėti, kad prieš dvidešimt metų patriotizmu iškovoję nepriklausomybę, dabar užteksime jo kuriant naują ateitį sau ir savo vaikams.

Ką palinkėsite „SAVO” skaitytojams?

Būti aktyviems ir kurti savo gyvenimą patiems. Pilietiškumas žmogaus gyvenime labai daug lemia. Tik pradėjęs imtis nekasdienės veiklos, supranti, kiek daug dar yra nežinoma.