Šį kartą Lietuvos studentų laikraštis „SAVAS“ kalbina Raimondą Mikalčiūtę, Kauno  nemokamo laikraščio „15min“ žurnalistę. Ji žurnalistikos bakalaurą baigė Klaipėdos universitete, kur jos grupė buvo tik antroji šioje aukštojoje mokykloje. Raimonda su malonumu sutiko pasidalinti savo patirtimi, susijusia su žurnalistikos užkaboriais, atskleisti, jos manymu, pagrindines žurnalisto būdo savybes, papasakoti apie savo veiklą „15 minučių“, apie slaptą troškimą dirbti radijuje, ne laikraštyje, o taip pat ir apie savo studijų metus – žurnalistinės karjeros pradžią.

„Rašyti į spaudą pradėjau po pirmo kurso“

Raimonda baigusi studijas Klaipėdos universitete, iš karto įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedrą, kur (su priverstine pertrauka) baigė žurnalistikos specialybę ir įgijo magistro laipsnį. Ji rašyti į spaudą pradėjo jau po pirmo kurso: „Įsivažiuoti padėjo universitetinė praktika: per atostogas vieną mėnesį visi būsimi antrakursiai turėjo praleisti dirbdami spaudoje. Kadangi nenorėjau važiuoti į kokį rajoną, o į Vilnių ar Kauną neleido galimybės (būtų reikėję rūpintis, kur gyventi), todėl likau Klaipėdoje ir pasipraktikuoti nuėjau į dienraštį „Klaipėda“. Taip jau išėjo, kad ir man, ir jiems patiko bendradarbiauti, todėl po pirmosios praktikos maždaug du metus jiems ir rašydavau už autorinius honorarus“.

Kur dar (be dienraščio „Klaipėda“) iki įsidarbinimo „15min“ redakcijoje sėmeisi žurnalistinės išminties?

„Du metus dirbau radijo stotyje „Vox maris“ (dabar jau nebeegzistuojančioje) Klaipėdoje. Taip pat dar buvo pasipraktikavimų ir Vakarų Lietuvos televizijoje, ir „Lalunoje“. Dažniausiai užėmiau reporterės pareigas, bet dalį laiko teko dirbti ir žinių redaktore. Pradėjusi studijuoti Kaune, įsidarbinau radijo stotyje „Extra FM“. Iš pradžių ten buvau žinių redaktorė, bet vėliau gavau papildomų pareigų: kartu su aktoriumi Ramūnu Šimukausku vedžiau rytinę laidą“,- šypsosi Raimonda.

Ir galiausiai – „15 min“ ?

Taip. O tada jau perėjau į Kaune pradėtą leisti nemokamą laikraštį „15 min“. Dirbu jame nuo pat pradžių, t.y., 2006 metų vasario, kai Kaune išėjo pirmasis „15 min“ numeris. Nuo 2008 metų kartu su kolegomis tapome ne tik laikraščio, bet ir naujienų portalo www.HYPERLINK "http://www.15min.lt/"15min.lt žurnalistais ir redaktoriais. O šiaip tai šiame laikraštyje visą laiką buvau žurnaliste-puslapių redaktore.

Kaip gavai sau šiltą vietelę „15 min“ laikraštyje?

Įsidarbinau paprastai: tiesiog pamačiau skelbimą, kad ieško darbuotojų, nusiunčiau CV, nuėjau į pokalbį ir buvau priimta. Tuomet Kauno „15min“ redakciją sudarė tik trys žmonės: redaktorė Vereta Rupeikaitė (dabar dirba žurnaliste „Kauno dienoje“), fotografas Tomas Tumalovičius (dabar – laisvai samdomas fotografas, Lietuvos krepšinio rinktinės fotografas) ir aš, žurnalistė.

Trumpai papasakok, kokia įprastinė jūsų laikraščio žurnalistų darbo diena?

Mes turime surinkti medžiagą,  išrinkti jai tinkamas nuotraukas, parašyti straipsnius ir viską nusiųsti dienos redaktorei į Vilnių. Mūsų tikslas – išrinkti aktualiausias naujienas ir jas pateikti miesto puslapiuose. Kitoks darbas „Webe“: čia patys publikuojame autorinius tekstus, tvarkome nuotraukų galerijas, taip pat redaguojame ir publikuojame atsiųstus tekstus (pranešimus spaudai, anonsus ir pan.). Pagrindinis skirtumas tarp darbo laikraštyje ir „Webe“ – ribos. Laikraštis turi ribotą kiekį vietos, todėl parašius tiek, kiek telpa, darbas laikraščiui iš esmės baigiasi. „Webe“ informaciją gali atnaujinti ir pildyti kiek tik nori. Tačiau tai darbas – be valandų. Būna dienų, kai paskutinius straipsnius į jį sudedi apie vidurnaktį (tokiu metu laikraštis jau atiduotas į spaustuvę ir į jį jokių naujų straipsnių nebeįdėsi).

„Darbas laikraštyje nebuvo mano svajonė. Visada labiau traukė radijas“. Tai kodėl vis tik įsitraukei į laikraščio veiklą?

Man atvykus į Kauną (o ir dabar taip pat) neradau tokios radijo stoties, kurioje būtų reikėję žurnalistų – žinių reporterių. Dirbti pramoginių laidų vedėja nenorėjau, nes mane traukia žinios, aktualijos. Tačiau šiuo metu radijui to nereikia. O tose radijo stotyse, pavyzdžiui, „Žinių radijuje“, kur reikia, yra kitų minusų, todėl dirbu laikraštyje. Kita vertus, laikai pasikeitė ir „15min“ dabar jau galiu vadinti vos ne svajonių darbu, nes čia dirbantys žurnalistai turi galimybę būti ne tik laikraščio, bet ir naujienų portalo, visai kitokios žiniasklaidos priemonės, kūrėjais. Iš esmės šiuo metu visiškai save realizuoju šiame darbe, nes kūrybinės laisvės ir atsakomybės turiu su kaupu. Gal todėl vis mažiau pasiilgstu radijo.

„15-minutininkus“ vienija meilė darbui

Anot Raimondos, redakcijos kolektyvas yra labai skirtingas, tačiau visi dirba daug ir tai juos suvienija. Ne veltui www.HYPERLINK "http://www.15min.lt/"15min.lt portalo šūkis yra „Žinios gyvai“. Jie stengiasi, kad naujienos būtų kuo dažniau atnaujinamos, papildomos naujais faktais, nuotraukomis, vaizdo medžiaga. Taip pat „15min“ portale yra skaitytojams skirta platforma – įkrauk.lt, kuri skatina įvairių sričių (reklamos, redakcijos ir platinimo skyrių) žmonių įsitraukimą į kūrybą, aktyvumą ir suteikia dar daugiau spalvų „15min“ portalui.

Kūrybingumas, universalumas, pareigingumas – savybės reikalingos „gyvų žinių“ kūrėjui

Pasak žurnalistės Raimondos, kūrybingumas – tai mokėjimas pažvelgti į įvykį ar reiškinį taip, kaip kiti nemoka, nespėja, nenori. Jie ne tik stengiasi būti pirmi, paskelbę aktualias naujienas, bet ir jas „apžiūrėti“ iš visų pusių. „Mūsų kolegos gerai žino: jei kažkur atsidūrę pamato ką nors įdomaus tuoj skambina žurnalistams, fotografuoja ir  filmuoja telefonais bei siunčia mums“,- su šypsena prisimena Raimonda.

Apie universalumo savybę žurnalistė pasakoja: „Pas mus dirbantys žmonės moka ne tik rašyti, bet ir fotografuoti (ar bent jau nepramiegoti įvykio), montuoti vaizdo medžiagą, bent minimaliai išmano ir nuotraukų tvarkymo programas. Taip pat domisi įvairiomis temomis. Žinoma, yra sporto, politikos, kultūros ir pramogų srityse daugiausiai dirbančių žurnalistų. Tačiau beveik visi lygiai taip pat sėkmingai gali nueiti ir į „ne savo“ srities renginį bei parengti iš ten reportažą“.

Pareigingumas, anot Raimondos, būtinas: „turime gana laisvą grafiką (prie redakcijos nesame pririšti, iš esmės galime dirbti iš bet kur: namų, kavinės). Tačiau tai, kas suplanuota, pažadėta, paskirta, turi būti laiku padaryta“.

Pati esi baigusi žurnalistiką, todėl, ką galėtum patarti tiems, kurie ruošiasi ten stoti į bakalaurą ar magistrą? Kaip manai, ar įsidarbinant žurnalistu yra būtinas žurnalistikos studijų diplomas?

Manau, kad studijuoti žurnalistiką verta. Teorinės žinios, gautos universitete, padeda plačiau matyti žiniasklaidą, o ne tik savo žiniasklaidos priemonę (TV, radiją, spaudą, internetą). Vis dėlto nenuvertinčiau ir tų žurnalistų, kurie dirba atėję iš kitų mokslų ar net visai nieko nesimokę. Žurnalistika tuo ir žavi, kad joje save realizuoti ir puikiai dirbti gali bet koks žmogus. Svarbiausia, kad jis turėtų ką pasakyti ir mokėtų tai padaryti.

Studijų metai Raimondai  buvo patys geriausi ir linksmiausi

„15 min“ žurnalistė pasakoja, kad per studijų metus ji ir išsišėlo ir užaugo. Bendrabutyje ji gyveno maždaug mėnesį: „Ten nepatiko, todėl su grupės drauge susiradome kambarį ir vėliau visus studijų metus kartu gyvenome. Tačiau gaminti maistą ant bendrabučio dujinės viryklės teko. Labiausiai įsiminę – bulviniai blynai. Galbūt dėl to, kad neturėjome tarkos ir teko improvizuoti – tarkuoti per neaiškios kilmės daiktą. Blynai išėjo nekokie. Tačiau ko nesuvalgys alkani studentai!

Kadangi Raimonda dirba nemokamame laikraštyje, todėl klausiame jos, ar ji yra „už“ nemokamą spaudą ir kodėl „15min“ iš dienraščio staiga virto laikraščiu?

Iš tiesų negalima sakyti, kad esu už ar prieš nemokamą spaudą. Tiesiog, tai naujas Lietuvoje spaudos formatas, kuris pasaulyje jau įprastas ir stebina tik lietuvius, įpratusius, kad nieko nemokamo negali būti. „15min“ iš dienraščio į laikraštį virto dėl visai žiniasklaidai ir apskritai pasaulinei rinkai gerai žinomų priežasčių – sunkmečio, krizės. Tiesiog, stengiamės išgyventi. Kai tik situacija reklamos nišoje pagerės, grįšime į senas vėžes, t.y., laikraštis eis kasdien.

Ir galiausiai Raimondos Mikalčiūtės ateities vizija apie žurnalistikos profesijos ir „15min” likimą ir palinkėjimai laikraščio „SAVAS” skaitytojams

Faktas, kad tokios srities atstovai neišnyks. Tik galbūt turės daugiau konkuruoti su pilietinės žiniasklaidos (tinklaraščių ir pan. darinių) autoriais. Tikiuosi, kad po 5-erių metų „15min“, kaip ir visa pasaulio žiniasklaida, bus išlipęs iš krizės ir augs. O jei viskas bus gerai, tai po 10-ies metų nemokamu laikraščiu galės džiaugtis ne tik vilniečiai, kauniečiai ir klaipėdiečiai, bet ir Alytaus, Šiaulių, Panevėžio ar Marijampolės gyventojai. Skaitytojams žurnalistė linki neapsiriboti vien mokslais: „Jei tik yra galimybė, reikia dalyvauti visuose įmanomuose studentiškuose renginiuose, organizacijose ir atstovybėse. Iš patirties žinau, kad ten užsimezgę ryšiai ir draugystės vėliau praverčia net ir ieškant darbo ar meilės“.

Dėkojame „15min“ žurnalistei Raimondai už nuoširdžius linkėjimus ir malonų pokalbį. Pašnekesio metu dominavo viena pagrindinė žurnalisto būdo savybė, kuri gerai dirbti padeda ir Raimondai – tai kūrybingumas, kuris privalo būti nuolat stimuliuojamas. Būkite kūrybingi ir jūs, skaitytojai, ir ypač tie, kurie kažką kuria!