Nors gyvename moderniame amžiuje, tačiau net tokioje visuomenėje kyla tokių patriarchalinių problemų kaip nelygybė darbo rinkoje, smurtas šeimoje. Tačiau šį kartą ne apie moterų nelygybę ir diskriminaciją... O greičiau apie vyrų „skriaudimą“ šeimoje ir požiūrį, kad jie turi bent jau truputį daugiau uždirbti, nei moteris.

Daugeliui iš mūsų net neateina į galva mintis, kad moteris mokėtų už vyrą kavinėje, vaišintų arbata, o gal tiesiog norėtų jį nustebinti mielu niekučiu. Tokios pareigos – priskirtos vyrams. O ką daryti tiems vyrams, kurių moterys yra šeimos galva, nes uždirba daugiau?

Pagal lygių galimybių plėtros centrą, (2005) dauguma vyrų vyriškumą traktuoja kaip gerai uždirbamas pajamas. Į klausimą, kodėl vyrai mano, kad yra sėkmingi, net 71% vyrų atsakė, kad „aš esu sėkmingas, nes gaunu geras pajamas“. Ar pagal tokį požiūrį galima daryti išvadas, kad vyras gyvendamas su moterimi, kuri uždirba daugiau, jaučiasi nebevyrišku? Kodėl visuomenė reikalauja iš vyrų išlaikyti šeimą, bet tuo pačiu primena, kad moteris modernioje visuomenėje yra lygi vyrui? Kita vertus, moteriai yra primetami kiti vaidmenys ir pareigos šeimoje, pavyzdžiui, namų ūkis, vaikų priežiūra ir t.t. Tačiau vis dažniau tenka išgirsti iš moderniojo pasaulio moterų, kad jos nemoka ruošti valgio ir tai yra normalu, bet nebenormalu, kad vyras uždirba mažiau nei moteris.

Kaip vyrai įveikia savo „kompleksą“, mažesnių pajamų jausmą, galime tik interpretuoti. Vieni bando savo vyriškumą kompensuoti alkoholio vartojimu, priešgyniavimu, darboholizmu, o kartais net smurtu šeimoje. Kitiems – tai ne problema, tačiau aplinkinių šnibždesys „jis- išlaikytinis šeimoje“ kerta per kiekvieno vyro ego.

Kitą vertus, kyla klausimas, kodėl vyrai neturėtų uždirbti daugiau, nei moteris? Moterų pareigos nuo seno buvo šeima, namų priežiūra. Juk moteris ten dirba daug daugiau valandų nei vyrai, tai kodėl vyrai tą etatą, kurį dirba moterys šeimoje nemokamai,  negalėtų dirbti už pinigus? Be to ir rinka, kuri vis dar diskriminuoja moteris mokėdama joms mažesnį atlygį lyginant su vyrais, tarsi padėta jiems „perlipti“ moterų atlyginimus.

Vis dėl to smagu, kai vyras parodo dėmesį savo damai pavaišindamas ją pietumis, kavos puodeliu, ar vyno taure. Juk dingtų bet kokia romantika, kai žinotum, kad už šias subtilybes vyras moka iš bendros šeimos kišenės, ar iš paskutiniųjų  pinigų, kurie buvo skirti kojinėms pirkti.