Keliaudamas per pasaulį individas turi gyvenime rinktis. Pradedant nuo to, kokio žaislo norės, kokios spalvos marškinius nešios ir baigiant profesijos pasirinkimu. Ne vienas iš mūsų dar vaikystėje būdamas pradeda svajoti, įsivaizduoti save vienokiose ar kitokiose pareigose. Tokį sprendimą ne retai sąlygoja tėvų užimamos pareigos bei pavyzdys, kokį gauna vaikas iš aplinkos. Dažnai tokios svajonės būna „masinės“, priklausančios nuo visuomenėje vykstančių reiškinių.

Keista, bet ir dabar vyksta „masinis“  prestižinių profesijų pasirinkimo antplūdis. Pagal darbo biržos duomenis ir Manager.lt populiariausios  specialybės :

1. Vadyba

2. Teisė

3 – 4. Ekonomika

3 – 4. Psichologija

5. Rekreacija ir turizmas, viešbučių administravimas

6. Žurnalistika

7. Dizainas

8. Politikos mokslai

9. Statybos inžinerija

10. Viešasis administravimas

Paradoksalu, tačiau mažiausia galimybių įsidarbinti turi geidžiamiausių profesijų atstovai -ekonomistai, teisininkai, viešojo administravimo specialistai. Kas lemia, kad tokios profesijos turi didžiausia prestižą bei yra geidžiamiausios? Profesijos atlyginimai ar įsitikinimai, kad būnant ekonomistu pinigai „augs rankose“? Ir kodėl tiek daug žmonių „nurašo“ kolegijas, o renkasi nesvarbu kokią specialybę, bet svarbiausiai universitete. Gal čia koją pakiša „stereotipai“, kur aukštasis universitetinis išsilavinimas yra aukštesnis laiptelis, nors kolegijose realios praktikos įgaunama daugiau, nei universitete.

Galbūt todėl, kad pedagogų, bei andragogų specialybių atstovai turi ne kokį visuomenėje sudarytą „vaizdelį“, jų specializacijos populiarinimą nuspręsta „gerinti“ tikslinių stipendijų pagalba. Lietuvos studentų atstovybės sąjunga (LSAS)  ir LR Švietimo ir mokslo ministerija nusprendė jaunimą „prisivilioti“ studijuoti ne prestižines, bet reikalingas profesijas stipendijų pagalba. Tikslinių stipendijų skyrimas pirmojo semestro metu turėtų būti paremtas studento studijų  , o ne stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatais. Planuojamos stipendijos turėtų būti skirtos pasibaigus pirmajam studijų semestrui pagal egzaminų sesijos rezultatus.

Kita vertus, ar tik pedagogų ir andragogų specialybės yra iš tiesų reikalingos? Kodėl slaugos specialistams, seselėms, nedidinamos stipendijos, juk akivaizdus visuomenės senėjimas jau „plika akimi“ matomas.

Ir vis dėl to, stipendija lieka stipendija, o viso gyvenimo „arimo takas“ lieka tam pačiam, išsimokslinusiam bei trokštančiam derliaus piliečiui.