Ar kartais ateities planų kūrimas neprimena daugiaaukščio namo statybos, kuomet detaliai savo planus pateikiame tarsi specialistų paruoštą architektūrinį planą? Tik čia mastai kiti ir laikas, skirtas planams įgyvendinti, užtrunka visą gyvenimą. Tobulai suplanuotos visos detalės: mokyklos baigimas, stojimas į universitetą ar kolegiją, kopimas karjeros laiptais pasirinktoje profesinėje srityje, primena it smulkmenišką namo aukštų išplanavimą baltame popieriaus lape. Juk nuo vaikystės išmokstame kitų žmonių primetamą „taisyklę“ – vaizdas iš aukštai yra gražesnis, todėl dažnai ir bandome sutelkti jėgas į pasiekimus, kurie užtikrintų efektyvią šios „taisyklės“ realizaciją gyvenime.

Nuskambėjęs paskutinysis skambutis mokyklos koridoriuose, prasidėję abitūros egzaminai – abiturientams reiškia dar vieną bebaigiamą statyti „namo aukštą“, leisiantį kilti aukštyn. Mokyklos baigimas nuolatos įpareigoja mąstyti apie tolimesnes studijas aukštųjų mokyklų platybėse – ir tai nėra blogai. Tik iki tol, kol nepradedi mąstyti, ar visi abiturientai sugeba tinkamai pasirinkti norimą profesiją, ar pilnametystės sulaukęs žmogus gali tiksliai žinoti, kurioje srityje save realizuoti tinkamiausiai, jei jo prioritetai bei požiūris į gyvenimą tebesiformuoja? Ar ne per dažnai studijos yra pasirenkamos tik dėl visuomenėje susiformavusio įprastinio požiūrio, jog būtina kažką studijuoti? Kažką, nesvarbu, ką tiksliai, tačiau kas labiausiai sietųsi su perspektyvia „daugiaaukščio namo statyba“.

Vilniaus universiteto Sociologijos katedra 2010 m. balandžio mėnesį atliko Lietuvos abiturientų reprezentatyvią apklausą. Šios apklausos metu buvo apklausta 1117 abiturientų, kurie nusakė savo tolimesnius planus po vidurinės mokyklos baigimo. Tyrimo vadovas prof. A. Poviliūnas, apibendrindamas tyrimo duomenis, teigia: „Akivaizdu, kad abiturientų ketinimams daro įtaką ir ekonominė krizė, ir vis didesnės galimybės rinktis. Šie veiksniai vis labiau klibina įprastą karjeros modelį: gimnazija arba vidurinė mokykla – kolegija arba universitetas – profesinė veikla.“ Gauti tyrimo rezultatai parodė, jog daugėja abiturientų, kurie baigę mokyklą planuoja dirbti, o ne studijuoti. Šią priežastį įtakoja iš dalies didelė studijų kaina, tačiau net 43%, planuojančių dirbti abiturientų nurodė, kad aukštojoje mokykloje ketina studijuoti vėliau, kai apsispręs ko iš tiesų nori gyvenime.

Sveikintina, jog yra formuojamas naujas karjeros modelis, kuris toli gražu neprimena įprastinės „daugiaaukščio namo statybos“. Tai galimybė suteikti  pasirinkimui užtikrintumo, kurio stoką parodo retkarčiais keičiama studijų kryptis, įstojus į aukštąją mokyklą. Reikėtų atminti, jog gyvenimas dažnai primena laviravimą geležinkelio bėgiais, kurių vingiuose atrandamos galimybės, o ne privalomą kylimą aukštyn. Detalus karjeros modelio planavimas popieriaus lape dar nepatvirtina, jog šis planas bus sėkmingiausias...