Kuo daugiau saulės spindulių pasiekia žemę, tuo mažiau minčių apie mokslus lieka studentų galvose. Juk taip malonu įsivaizduoti vasaros atostogas, kai bus galima pamiršti ilgas valandas auditorijose ir nusibodusius dėstytojus. Tačiau taip mąstyti dar per anksti, nes kiekvieno iš mūsų laukia egzaminų maratonas. Abiturientams tai bus atsisveikinimo metas su mokykla, studentams -baigiamųjų darbų gynimai ar tiesiog eilinė sesija. Po egzaminų daugumai kils natūralūs klausimai – o kas toliau? Galbūt rinktis kitos pakopos studijas, o galbūt pasirinkti visai kitą veiklą? Visiems, kam iškils šių klausimų, reikėtų susipažinti su koučingo sąvoka. Nes koučingas gali padėti išsikelti svarbių klausimų ir rasti atsakymų į juos. Apie tai pokalbis su koučingo specialistu Kęstučiu Mikolajūnu.

Apibūdinkite kas yra koučingas – mokslas, reiškinys, procesas... O galbūt tai gyvenimo būdas?

„Žmonės visad norėjo tobulėti. Pasirodo, kad būti geru treneriu sporte ar koučingo specialistu reikia visai kitų savybių, nei būti geru sportininku ar tam tikros srities specialistu. Koučingo sąvoka atsirado iš sporto: treniruoja treneris, vaisius ir medalius skina sportininkas. Tai profesija, padedanti tobulėti. Bendru atveju tai procesas, toks pokalbis, kurio metu kalbasi koučingo specialistas ir žmogus (klientas). Rezultatas – geresni rezultatai žmogaus asmeninio ir profesinio gyvenimo srityse. Dažnai mes kalbame apie koučingo stilių, būdą, gyvenimo būdą ar koučingo kultūrą organizacijoje. Šiuo atveju gali būti neišskirtas pats procesas – pokalbis, tačiau vyrauja aplinka, padedanti tobulėti ir su tuo susijusios vertybės: tikėjimas žmogaus potencialu, pagarba ir lygiavertiškumas. Pasaulio universitetuose dėstomas būtent moksliniais tyrimais pagrįstas koučingas ir jo metodai.“

Kada Lietuvoje pradėta vartoti ši sąvoka, kiek tai populiaru ir kiek žmonių Lietuvoje tuo užsiima?

„Jei pasaulyje koučingas žinomas 20 metų, tai Lietuvoje sąvoka atsirado prieš 7-8 metus, o pirmieji specialistai prieš 3-4 metus. Koučingo specialistų asociacija NECA jungia virš 60 narių. Koučingas pakankamai naujas Lietuvoje ir pasaulyje taip pat.“

Kam yra skirtas koučingas?

„Kiekvienam norinčiam. Iš tiesų galėtų būti kiekvienam, tačiau sąlyga „norėti“ atskiria tikslinę auditoriją. Iš vienos pusės, reikia vidinio noro arba nepasitenkinimo kažkuo, kad atsirastų poreikis ir vieta koučingui. Iš kitos pusės, koučingas gali būti taikomas tik su sutikimu ir abipusiu susitarimu, nes kitaip neįmanomas bendradarbiavimas.“

Kuo  koučingo specialistai skiriasi nuo gyvenimo trenerių, mokytojų?

„Santykiu, nes koučingas grindžiamas partneryste. Gyvenimo treneris ar mokytojas yra kiek aukštesnis savo turimomis žiniomis ir perteikdamas jas labiau diktuoja ir valdo patį procesą. Koučinge tikime, kad žmogus jau turi visą potencialą (ir žinias) savo viduje ir siekiame jį atskleisti, išlaisvinti. Koučingas neperteikia žinių, tačiau padeda išmoti iš savo patirties, savo veiksmų juos modeliuojant, analizuojant. Tai kas sekasi reikia tęsti ir didinti, kas neduoda lauktų rezultatų – keisti. Dažnai žinios, didelis jų bagažas trukdo veikti, tiksliau, baimė suklysti. Koučingas skatina veiksmus, nes klaidos ir patirtis yra didžiausias mokymosi šaltinis. Juk už vieną muštą dešimt nemuštų duoda! Taip išeina, kad suklysti yra naudingiau, nei padaryti iškart gerai. Nes iš klaidų galima pasimokyti.“

Kokia yra koučingo auditorija, į ką labiau orientuojatės Jūs?

„Koučingo auditorija gan plati: nuo moksleivių iki pagyvenusių žmonių, nuo asmeninių poreikių iki verslo, nuo individualaus iki komandų koučingo. Galbūt jaunesniems žmonėms labiau aktualias problemas sprendžia karjeros koučingas, o brandaus amžiaus – gyvenimo balanso koučingas. Tačiau ribų nėra. Dažnai koučingo specialistai turi mėgstamą specializaciją tam tikroje srityje, kurioje turi didesnę patirtį. Man įdomu dirbti su jaunais žmonėmis: jie energingi, veržlūs. Taip pat patinka gilesni procesai sąmoningumo lygmenyje (giliau, nei tik veiksmų lygyje).“

Kuo koučingas gali padėti studentams? Juk studentai jau yra pasirinkę studijų kryptį, žino kuo nori būti gyvenime.

Pirma atsakykime sau į klausimą, kiek savo turimo  potencialo realizuoju? (0-100 %) Jei atsakymas mažiau už 100 %, reiškia yra sritys, kuriose norėtųsi geresnių rezultatų. Gerai, jei studentas žino kuo nori būti, jei ne - galbūt šie klausimai padės. Kuo noriu būti, kokioje srityje, kokiose pareigose, kokiame kolektyve, kokioje rolėje? Kokių pasiekimų pasieksiu šioje srityje? Kada visa tai turėsiu? Kuo būsiu ar esu pranašesnis už kitus? Kokią įtaką turės kitoms gyvenimo sritims?“

Galbūt dar nevėlu studijuojant pabandyti atsakyti i klausimą - „ar teisingą gyvenimo kelią aš pasirinkau, ar tikrai studijuoju tai, kas man įdomu, ar tikrai studijų kryptį pasirinkau aš pats, o ne dėl kitų žmonių įtakos“?

„Niekad nevėlu. Studijų kryptis – tai tik tarpinė stotelė, atverianti daug kitų galimybių ir pasirinkimų. Jei pasirinkau kryptį, tai kas konkrečiai man svarbu šioje srityje? Kaip mano pasirinkimui turėjo įtakos kiti žmonės? Galbūt jie matė ką svarbaus, ko nemačiau pats?“

Ar jauniems žmonėms vedant tokius seminarus palengvėja jų apsisprendimas apie būsimą karjerą ar gyvenimo tikslus? Gal tokiems mokymams reikia skirti daugiau dėmesio negu iki šiol, nes dar tikrai nedaug žmonių žino apie koučingą?

„Manau, pirmiausia svarbu turėti tikslą. Turint tikslą, lengviau daryti sprendimus, pvz. šis veiksmas artina prie tikslo ar tolina nuo jo? Kiekvienas seminaras ar užduotas klausimas, kuris priverčia susimąstyti, yra neabejotinai naudingas. Klausimas ir atsakymo paieška yra naudingesni, nei tiesiog patarimas, kadangi naudą suprantame individualiai. Iš tiesų, mokymo įstaigos suteikia žinių, tačiau neišmoko svarbiausių dalykų, kurių reikia gyvenime. Norėtųsi tikėti, kad kada nors bus mokoma išsikelti tikslų ir jų siekti, finansinio savarankiškumo, karjeros ir gyvenimo planavimo, bendravimo ir santykių kūrimo, darbo komandoje.“