Savaitraštis „Veidas“ parengė kolegijų reitingą, kuris buvo atliekamas jau antrus metus iš eilės. Šis kolegijų reitingas šiemet buvo parengtas anksčiau nei pernai, todėl abiturientai, rinkdamiesi studijas, galės atsižvelgti ir į šią informaciją.

Pasak „Veido“ vyr. redaktoriaus Gintaro Sarafino, abiturientams, kuriantiems ateities planus po mokyklos baigimo ir ruošiantis rinktis tam tikro tipo studijas Lietuvoje, vis dar trūksta išsamios bei objektyvios informacijos. Pagrindiniai informacijos šaltiniai, leidžiantys gauti reikalingą informaciją apie studijas, yra pirminė įtakos grupė bei aukštųjų mokyklų internetiniai puslapiai. Tačiau informacija, gaunama iš pirminių įtakos grupių, pažįstamų rato, dažnai pagrįsta subjektyvia nuomone, kadangi kiekvienas tiek studijų kokybę, jos sąlygas, tiek ir kitus kriterijus, lemiančius sėkmingą aukštųjų mokyklų veiklą, suvokia ir vertina remdamasis savo asmenine patirtimi. Informacija, pateikiama aukštųjų mokyklų internetiniuose puslapiuose, dažniau primena panegiriką, išaukštinančią tam tikrą aukštąją mokyklą. Todėl universitetų bei kolegijų reitingai padeda abiturientams objektyviau įvertinti studijas. Objektyvumą lemia tai, jog ranguojant kolegijas, daugiausia buvo remtasi Vakarų šalių kokybiškos spaudos leidinių (tokių, kaip „der Spiegel“, „The Times“, „The Sunday times“, „Wprost“) aukštųjų mokyklų reitingavimo metodikomis, taip pat pasaulyje labiausiai žinoma Šanchajaus rangavimo metodika.

Šiemet kaip ir pernai, rengdamas 2010 m. kolegijų reitingą, savaitraštis „Veidas” bendradarbiavo su Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS), kuri atliko Lietuvos aukštųjų neuniversitetinių mokyklų – kolegijų studentų apklausą, o reprezentatyvią darbdavių, pagal atskirus ūkio sektorius, apklausą atliko tyrimų ir konsultacijų bendrovė „Prime consulting“.

Pirmąsias vietas kolegijų reitinge užima didžiųjų miestų kolegijos – Vilniaus kolegija bei Kauno kolegija, sugebančios pateikti platesnį studijų programų pasirinkimą, aukštesnės kokybės studijas bei kitus kriterijus, kurie yra svarbūs stojantiesiems. Reitinguojant kolegijas, buvo pasirinkti aštuoni kriterijai, iš kurių bene svarbiausias buvo darbdavių vertinimas. Susiklosčius nepalankioms ekonominėms rinkos sąlygoms, yra svarbu atsižvelgti į baigusiųjų kolegiją studentų įsidarbinimo lygį bei įmonių požiūrį į specialistų paruošimą kolegijose. Darbdavių požiūris į kolegijas baigusius studentus yra teigiamas, nes dauguma jų gali iš karto imtis darbo, o universitetų absolventus dažnai tenka mokyti praktinių įgūdžių.

Svarbu akcentuoti tai, jog kolegijos orientuojasi į tai, kad studentai įgytų ne tik teorinių žinių, bet ir įgytų nemažai praktinių įgūdžių. Praktiniai gebėjimai ir kompetencijos padeda atrasti vietą darbo rinkoje. Universitetuose labiau yra akcentuojama tiriamoji, analitinė veikla. Todėl renkantis studijas reikėtų atsižvelgti ir į šiuos skirtumus.