Dideli šilkiniai kaspinai, baltos lyg sniegas apykaklės, kruopščiai išlygintos mokyklinės uniformos... Taip, tai rugsėjo pirmosios asociacijos, kurios kartkartėmis aplanko mūsų vaizduotę. Ką reiškia rugsėjo pirmoji žmonėms, kurie baigė mokyklą, universitetą jau senai? Kaip manote, ar jiems rugsėjo pirmoji nesudrebina širdies gilumoje paslėpto ilgesio ir noro grįžti į tuos laikus ir elgtis gal truputį protingiau, geriau nei jie elgėsi iki tol?

„Taip, šiandien rugsėjo pirmoji, pamenu, prieš penkerius metus, kai buvau pirmo kurso studentas ji man buvo kažko naujo pradžia“,- taip šneka vienas iš pažįstamų baro barmenų, kurio akyse jau kaupiasi ašaros. Tokios emocijos būdingos ne visiems, tačiau rugsėjo pirmoji visada paliečia atminties vagą, kuri rugsėjo pirmąją paverčia kažkuo daugiau nei mokslo metų pradžia.

Rugsėjo pirmosios šventė visada būna deleguojama mokytojams, dėstytojams ir, žinoma, mokiniams, studentams. Jėgų antplūdis ir darbai paliečia ne tik šią šventę švenčiančiuosius, bet visus, nes kad ir kokio amžiaus bebūtum mokyklos atminimas suriša visus kažkada joje buvusius, esamus ir būsimus mokinius. Prisiminimai apie mokyklą nebūtinai yra spalvingi ir geri, tačiau juose netrūksta jausmų ir nuotykių, kurie įsirėžė į atmintį visam gyvenimui. Galiausiai, tai šventė, kada pamatai seniai matytus veidus, šypsenas ir juoką, kuris skamba kaip mokyklos varpelis pradinėje  klasėje.