Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas įsitikinęs, kad jaunų žmonių galimybės įsitvirtinti darbo rinkoje yra kur kas didesnės, nei kitų, nes aktyvūs, veržlūs, energingi, nebijantys rizikuoti jaunuoliai gali daug pasiekti ir duoti naudos įmonei. Todėl ministras ragina jaunimą būti aktyvesniais ir darbo rinkoje, pradedant verslą, nebijoti naudotis valstybės parama.

- Ministre, su jaunimo problemomis nuolat susiduriate darbe, kadangi viena iš ministerijos kuruojamų veiklos sričių - jaunimo klausimai. Ko gero, dažnai tenka bendrauti ir su studentais, padiskutuoti apie studijas, prisiminti savo studijų laikus. Kokioje aukštojoje mokykloje Jūs mokėtės, kokias studijas esate baigęs?

- Išties visuomet su šypsena ir nostalgija menu studijų laikus, universiteto auditorijose praleistą laiką. Buvau iš tų studentų, kurie į studijas žiūrėjo labai rimtai, todėl studijų metai man yra vienas įdomiausių ir prasmingiausių periodų. Studentu buvau du kartus. 1981 m. baigiau KPI (dabartinį Kauno technologijos universitetą (KTU)- aut. pastaba) Automatikos fakultetą ir įgijau inžinieriaus elektromechaniko specialybę. Antrą kartą į studijas sugrįžau būdamas Kauno rajono savivaldybės meru ir 1999 m. KTU įgijau viešojo administravimo magistro laipsnį. Be to, studijuoju iki šiol, tačiau kitokioje mokykloje – gyvenimo, kurioje mokytis nenustoji niekada (Šypsosi).

- Ar tekdavo mokytis paskutinę naktį?

- Puikiai prisimenu, kuomet tokią praktiką teko pritaikyti pirmą kartą. Tuomet, kai stodavai į universitetą ir būdavai baigęs mokyklą su medaliu, galėdavai įstoti, jei gaudavai 5-uką iš pirmojo egzamino. Man tai buvo matematikos egzaminas. Nuėjau į egzaminą, išsprendžiau viską lengvai, grįžau į „baraką“ ir dar spėjau gerai išsimiegoti. Kai grįžo kambario draugai pradėjome pasakoti savo įspūdžius, aš jiems dar parodžiau, kaip reikėjo spręsti uždavinį. Na, o tuomet pamačiau, kad atsakymas gavosi ne toks, kokį parašiau egzamine. Pasirodo, vienoje vietoje ženklą ne tokį padėjau ir gavau 4 balus iš 5 galimų. Tad turėjau laikyti dar vieną egzaminą, o jis buvo vos po kelių dienų. Turėjau skubiai pasiruošti, kad priimtų mane į institutą po dviejų egzaminų, nelaikant likusių. Pamenu, ir mano gimtadienis tomis dienomis turėjo būti, bet jo šventimą nukėliau. Buvo šiek tiek streso, bet viskas gerai baigėsi – įstojau po antro egzamino.

- Buvote labai uolus studentas?

- Stipendiją visada gaudavau, o ir po paskaitų turėjau daug veiklos. Beveik visą laisvą nuo studijų laiką skyriau visuomeninei veiklai, šokau šokių kolektyve „Nemunas“. Į jį įstojau iškart, kai priėmė į KPI, o vėliau tapau ir kolektyvo pirmininku, organizuodavau šventes, pasirodymus, išvykas, stovyklas, leidome sienlaikraštį „Mūsų dienos, mūsų naktys“. Veiklos tikrai turėjau, o kad suderinčiau visuomeninę veiklą ir studijas, man net buvo išduotas pažymėjimas, kad galiu lankyti paskaitas laisvu grafiku. Aišku, ir kitų privalumų buvo. Tais laikais baigus universitetą buvo galima gauti paskyrimą, kur galėjai 3 metus dirbti. Vietą, kur norėtum dirbti, buvo galima pasirinkti, tačiau pirmenybė buvo teikiama geriausiems studentams. Pagal studijų rezultatus buvau antrasis studentas, o už tai, kad buvau aktyvus, visur dalyvaudavau ir padėdavau, gavau papildomų balų ir galėjau pirmas pasirinkti, kur norėčiau dirbti. Be to, organizuodamas renginius ir stovyklas vienoje iš stovyklų sutikau merginą, kuri dabar yra mano žmona.

- Kokie, Jūsų manymu, yra šiandieniniai studentai?

- Norėčiau pasidžiaugti šiandieniniais studentais – jie yra ambicingi, gebantys generuoti naujas idėjas bei siekiantys užsibrėžtų tikslų. Aišku, teko girdėti istorijų, jog jauni ir didelių tikslų siekę jaunuoliai nudegė. Kai esi jaunas, guvus ir nori turėti viską dabar ir iš karto, jaunatviškas maksimalizmas gali pakišti koją, bet net ir tokiu atveju jauni žmonės sugeba greitai prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos, atsitiesti ir kelti sau naujus tikslus. Bet kuriuo atveju, pagrindas, nuo kurio jaunas žmogus gali atsispirti, yra. Tai ir technologijos, ir judėjimo laisvė, ir galimybės mokytis bei tobulėti, ir, kad ir kaip atrodytų elementaru ir paprasta, galimybė keistis mintimis ir idėjomis.

- Ar Jūsų minėtos galimybės yra realios, ypač kai Lietuvą palietė sunkmetis?

- Viskas priklauso nuo požiūrio. Žiūrėdami į tą patį dalyką vieni mato rutulį, o kiti – kubą. Taip yra ir šiuo atveju, vieni gali matyti krizės padarinius, kiti – perspektyvas ir galimybes. Žinoma, šis sunkmetis iš tiesų sudėtingas, tačiau tai nėra tik metas, kai viskas aplink griūva ir lūžta. Žvelgiant į ateitį, galima sakyti, kad sunkmetis yra metas, kai sukuriamos palankesnės galimybės pradėti ką nors nauja, pavyzdžiui, verslą.

- Vis dėlto, studentui ar ką tik studijas baigusiam jaunuoliui pradėti verslą nėra lengva – tam reikalingos lėšos, o patirties turi tikrai ne visi.

- Visuomet galima rasti išeitį. Verslą norintys pradėti jauni žmonės gali prašyti valstybės paramos. Pavyzdžiui, Socialinės apsaugos ir darbo, Finansų ministerijos yra įsteigusios „Verslumo skatinimo fondą“. Verslumo skatinanti priemonė yra gera galimybė gauti trūkstamų lėšų verslo pradžiai, o ir viena iš prioritetinių priemonės grupių yra jaunimas iki 29 m. amžiaus. Taigi, jaunuoliai, norintys pradėti savo verslą arba plėtoti jau turimą, gali gauti kreditus iki 86 tūkst. litų palankesnėmis nei rinkoje sąlygomis. Pavyzdžiui, pagal šią priemonę kreditą gavę asmenys galės gauti pusės sumokėtų palūkanų kompensaciją, o ir pačios palūkanos bus vienos žemiausių Lietuvos rinkoje. Be to, jei asmuo sukurs darbo vietų ir jas išlaikys bent 2 metus, galės tikėtis negrąžinti iki 30 proc. paskolos. Žinoma, negrąžinamos paskolos dalies dydis priklausys nuo sukurtų ir ne mažiau kaip 2 metus išlaikytų darbo vietų skaičiaus. Be to, priemonės dalyviai galės konsultuotis ir nemokamai dalyvauti mokymuose tiek prieš gaudami kreditą, tiek jau jį gavę.

- Kokie tai yra mokymai? Kam jie skirti?

- Pradėti verslą be patirties nėra lengva, o tam, kad verslą norintis pradėti žmogus nebūtų varžomas baimių, kad kažko nežino ar nemoka, suteikiame jam galimybę mokytis net 6-iose mokymo programose. Taip jis galės išmokti verslo plano rengimo, buhalterinės apskaitos tvarkymo ir mokesčių pagrindų, verslo ir darbo teisės pagrindų, verslo vadybos pagrindų, rinkodaros pagrindų ir personalo vadybos versle. Būsimajam verslininkui bus suteikiamos žinios tam, kad be baimės jis galėtų pradėti verslą ir sėkmingai jį vystyti.

- Ką daryti tiems, kurie nestudijuoja didžiuosiuose miestuose?

- Kai rengėme šią priemonę, daug dėmesio skyrėme tam, kad ji būtų kuo labiau prieinama, o vietų, kur žmogus galėtų gauti kreditą ir dalyvauti mokymuose, sistema būtų kuo platesnė. Norintiems pasinaudoti šios priemonės teikiamomis galimybėmis, reikia kreiptis į artimiausią kredito uniją (iš 57), kur jiems bus suteikta visa informacija tiek apie kreditus, jų teikimo sąlygas, tiek apie mokymus. Be to, jos nėra sukoncentruotos vien didžiuosiuose miestuose, o išsibarsčiusios po visą Lietuvą.

- Vis dėlto ne visi žmonės gali būti verslininkais. Ką valstybė gali jiems pasiūlyti?

- Vasaros pradžioje Seime buvo priimti projektai jaunimo nedarbui mažinti. Vienas iš tikslų, kuris buvo keliamas teikiant šiuos projektus, sudaryti tokias sąlygas darbdaviams, kad jie būtų suinteresuoti įdarbinti jaunimą. Geriausias būdas paskatinti – lengvatos darbdaviams, įdarbinantiems jaunus žmones. Šios naujovės jau veikia. Pavyzdžiui, į minėtas įstatymų pataisas orientuotą projektą „Būk aktyvus darbo rinkoje“  Lietuvos darbo birža pradėjo įgyvendinti dar liepos mėnesį. Jame dalyvaujantys darbdaviai, kurie įdarbina jaunimą iki 29 m., gali gauti darbo užmokesčio subsidiją, kadangi jaunimas jau yra įtrauktas į papildomai remiamų asmenų grupę.

Dalyvaudami kituose projektuose darbdaviai, įdarbinę jaunus žmones, gali gauti mokestinių lengvatų, t.y. mokėti ne 31 proc., o iki 7,7 proc.. socialinio draudimo įmokas už įdarbinamą žmogų. Minėtos lengvatos tokiam darbdaviui galiotų 1 metus nuo įdarbinimo.

- O jei darbdavys atleis darbuotoją vos tik pasibaigs lengvatos?

- Iš savo asmeninės patirties, kol dar nebuvau politikas ir dirbau versle, galiu pasakyti, kad darbdaviui taip elgtis nebūtų naudinga. Jis juk investavo į jauną žmogų, į jo mokymą savo laiką ir lėšas, kad jaunuolis galėtų dirbti jo kompanijoje. Paprastai savo iniciatyva apmokytų darbuotojų darbdaviai nenori atsisakyti ar jų keisti kitais, nes tai trikdytų nusistovėjusią darbų eigą. Darbdaviams reikia jaunų energingų darbuotojų. Esu tikras, kad tiesioginių atleidimų dėl to, kad baigsis lengvatos, neturėtų būti daug. Galų gale ir patys jaunuoliai jau būtų paragavę darbo, įgiję darbinės patirties ir būtų populiaresni tarp darbdavių.

- Ką norėtumėte palinkėti mūsų skaitytojams?

- Skaitytojams linkiu nepamiršti, jog studijų metai nėra tik studentavimas. Stenkitės įsigilinti į kiekvieną studijuojamą dalyką, tada ir dėstytojai nebus tokie „kirviai“ , o rezultatai - geresni. Taip pat nebijokite siekti savo svajonių. Jūs esate jauni, stiprūs, o jūsų galimybės – neribotos. Jei kažko nežinote ar nemokate, nereikia išsigąsti, o paprasčiausiai pasidomėti. Net kai baigiate studijas, domėkitės pasauliu, sekite naujienas – tobulėjimui ribų nėra. Žinios visada atsiperka. Tuo tarpu laikraščio „Savas“ kolektyvui linkiu įdomių temų ir nesibaigiančių idėjų.