Gyvenimas – tai besitęsianti vaga, kurios šaligatvis pilnas įdomių nuotykių, sunkumų, pavojų ir galimybių. Norint atrasti save, savo pašaukimą, galimybes, svarbu save išmėginti daugelyje sričių, o galbūt, kas jau save pažino, gilintis į tai dar ir dar. Taip jau gamta sutvėrė, kad pažinimas atsiranda su žaidimu, dar kitaip – laisvalaikiu. „Studento“ statusas leidžia žmogui ieškoti savęs, leisti sau bandyti ir atradinėti savo pomėgius, galiausiai patirti tokių įspūdžių, kurie „kaitins“ gyvenimą ilgą laiką.  Taigi smalsu paklausti pačių studentų, o ką gi jie veikia laisvalaikiu?

Ne visi studentai gali pasakyti, kad jų laisvalaikis yra unikalus, prasmingas, pilnas veiklos. Daugelis pirmo kurso studentų dar tik adaptuojasi prie naujos aplinkos, bando pažinti miestą, priprasti prie jo pliusų ir minusų. Dvi kalbintos pirmo kurso studentės pasakoja, kad jų „studentiškas“ gyvenimas susideda iš mokymosi, grįžimo į gimtuosius namus (Alytuje) ir apsipirkinėjimo Kauno „Akropolyje“ skurdokas „vaizdelis?“). Paklaustos apie tai, ar spėjo apsilankyti kokiam nors Kauno muziejuje, jos tik nusišypso ir prasitaria: „dar klubų neapvaikščiojom, o ką ten kalbėti apie muziejus.“

Vaikinų – studentų nuomonė apie „studentiško gyvenimo laisvalaikį“ kardinaliai skiriasi. Štai pirmo kurso studentai, atvykę iš Utenos, Tauragės, sako, kad laisvalaikiu jie „baliavoja“ (nors gyvena ir ne barake). Paklausti apie tai, ar mokslai „nespaudžia“, jie linksmai atsako, kad dar ne. Šie vaikinai ne tik laisvalaikiu linksminasi vakarėliuose, klubuose, bet ir žada pradėti sportuoti sporto klube (tikriausiai jau pasirodė alučio pasekmės).

Dar viena pirmo kurso studentė, atvykusi iš Alytaus, sako, kad mokytis reikia daug, todėl daug laisvo laiko nelieka. Ji taip pat kiekvieną savaitgalį grįžta namo, nes labai pasiilgsta draugų, šeimos, (na ir tikriausiai naminio mamos maisto). Mėgsta laisvalaikiu išeiti pasivaikščioti į miestą, skaityti knygas, svajoti. Apie ką svajoja, mergina nepasako, nes mano, kad išsakytos svajonės neišsipildo. Mergina tvirtina, kad Kaunas nepainus miestas, lengva orientuotis, todėl sunkumų nepatyrė prie jo  pratinantis.

Antro kurso etnologijos studentė paklausta ką veikia laisvalaikiu, nusišypso ir sako, kad to laiko ne tiek ir daug lieka, tačiau šiuo metu lanko šokius (ne, tai ne naktiniai klubai, o šokių pamokos).

Vaikinas, kuris jau studijuoja antrame kurse sako, kad gyvenimas „barake“ suformuoja laisvalaikį. Štai neturi ką veikti-išeini į „bendrą erdvę“ ir laisvo laiko kaip nebūta. Sugalvoji daryti kokį vakarėlį-ir darai, nereikia planuoti, rinkti žmonių, jie gyvena čia ir dabar. „Verda“ gyvenimas tiesiogine to žodžio prasme. Dažnai vyksta kompiuterinių žaidimų vakarai, kurių metu keli ar keliolika kambarių žaidžia vieną žaidimą. Paklausti apie tai, ar mokslai nenukenčia, vaikinai nenoriai priduria, kad mokslai „savo vietoj“ ir laiko viskam užtenka.

Toks laisvalaikis „verda“ studentiškame gyvenime, ar prasmingas jis ar ne, spręsti ne mums, o studentams, kurie veikdami, „kas patinka“, gali suprasti, ko iš tikrųjų gyvenime nori. Galbūt toks gyvenimo stilius atrodo „lengvas“, pilnas laisvo laiko, tačiau studentai turi savo rūpesčių: finansinių nepriteklių,  mokymosi sunkumų, prisitaikymo-adaptavimosi problemų ir savo vietos „po saule“ ieškojimo.