Vasario 17-20 dienomis Litexpo rūmuose įvyko didžiausias metų renginys – jau 12-oji tarptautinė „Vilniaus knygų mugė“. Knygų pristatymai, šokiai, degustacijos, paskaitėlės net koncertai - tuo pasižymintis šis renginys. Visus, kaip koks pavasaris, žiemos miegu užmigusius gyvūnus, privertė pabusti ir apsilankyti „pavasario šventėje“.

„Knyga – geriausias draugas, meilužis, vaikas, draugė, man knyga yra viskas“. Tokiais žodžiais apibūdina knygą ir jos reikšmę savo gyvenime viena iš 40 000 – 50 000 tūkstančių Litexpo rūmuose apsilankiusių knygų mylėtojų. Paklausta apie tai, kas džiugina ją šioje parodoje moteris,  atsako, kad šiais metais knygų kainos daug mažesnės parodoje, nei jas galėtum įsigyti įprastose knygų parduotuvėse. Knygų mylėtoja labai džiaugiasi įsigijusi „Harį Poterį“ už neįtikėtinai mažą kainą, taip pat kitų autorių knygas, apie kurias seniai svajojo.

Tokių entuziastų šioje Litexpo parodoje ne vienas, matai, kaip jaunimas domisi, klausosi autorių, braunasi iki jų dėl  parašų, dėl noro gyvai pamatyti tą, kuris įkvepia juos pasinerti į kitą pasaulį.

„Baltų lankų „ leidyklos viena iš darbuotojų prasitaria, kad šiais metais žmonės pamiršo, kad yra krizė ir investuoja noriai į šią vertybę-knygą. Darbuotojos pastebėjimu ketvirtadienis, kurio metu buvo užtikrintas visiems moksleiviams nemokamas įėjimas buvo gausus lankytojų, žmonių, kurių kiekis prilygo šeštadienio žmonių skaičiui. Paklausta apie tai, ar ilgai teko ruoštis šiai knygų parodai darbuotoja mielai nusišypso ir patvirtina, kad šis ruošimasis yra vertas parodos, juk jos metu tu gali gauti atgalinį ryšį su skaitytoju, pamatyti kokios knygos skaitytojams rūpi, kokias perka, kokių nori. Pastebėta, kad lietuviai renkasi knygas, kurių išvaizda yra reprezentatyvi, kietu, margu, spalvotu viršeliu. Pirkėjai lietuviai vertina knygą, visų pirmą, kaip vertybę, dovaną, o ne tik kaip informacijos šaltinį.

Teko malonumo pabendrauti su „Baltų lankų“ leidyklos šviežiai išleistos, knygos „ Prijaukintoji Anglija“ rašytoju, žurnalistu ir keliautoju Andriumi Užkalniu, kuris mielai dalino autografus. Autoriaus pirmoji knyga „Anglija: apie tuos žmones ir jų šalį“ tapo bestseleriu, kurio tiražas buvo išpirktas per rekordiškai trumpą laiką. Būtent ši priežastis autorių įkvėpė parašyti dar vieną knygą, kuri atspindi emigrantų lietuvių gyvenimą Anglijoje. Autorius gyveno Anglijoje 16 metų, tačiau nepaisant to niekada nepamiršo savo šaknų ir grįžo gyventi į Lietuvą. Paklaustas apie tai, kodėl jo nuomone lietuviai taip masiškai emigruoja į Angliją, autorius atsako: „mes visi turime teisę rinktis, pažiūrėti, pabandyti, kur gyventi geriau, nieko nėra blogiau, kai prarandi šią laisvę“. Anglija yra ta šalis, kurioje, kaip ir JAV gausu emigrantų, todėl niekam nenuostabu, kad tavo kaimynas, kambarinė, barmenas yra ne iš Anglijos. Paklaustas apie tai, kodėl vis dėlto grįžo autorius atsako, kad Lietuva jam yra savas kraštas ir su šypsena priduria, kad Anglijoje nekviečia jo dalyvauti tokioje knygų mugėje, tuo tarpu būdamas čia, Lietuvoje, jis ne tik dalyvauja parodoje, bet ir turi galimybe bendrauti su skaitytojais, žiniasklaida.

Keliaudama toliau per knygų mugę negali nepastebėti merginų - parodos puošmenų, kurios „reguliuodamos eismą“ parodoje dalina balionus, lankstinukus ir yra „už teisę skaityti“( toks užrašas puikuojasi ant merginų marškinėlių nugaros).

„Alma littera“ leidyklos darbuotoja Simona paklausta apie tai, kokias mato tendencijas ir pokyčius šioje 2011 metų knygų parodoje atsako, kad parodoje žmonės perka daugiau brangias, turinčias vertę knygas ( tokias, kaip enciklopedijas, bestselerius). Ypatingai didelio populiarumo sulaukę Algimanto Čekuolio knygos: „ Pokalbiai su Algimantu Čekuoliu“; „ Šešios progos numirti“,  kurias tiesiog šluote šluoja nuo lentynų ir neša autoriui pasirašyti.

Negaliu praeiti pro raudonai papuoštą stendą, kuris su įmantrios spalvos obuoliuku tarsi prašosi būti išgirstas ir pastebėtas. Šio stendo šūkis „ knygos, kurios įkvėpė kino filmus“. Maloniai bendraujantis darbuotojas paklaustas apie tai, kokios knygos yra „ant bangos“ atsako, kad viena iš perkamiausių rašytojo Stieg Larsson „Millenium“ trilogija.  „O ką reiškia ant Jūsų stendo tas raudonas obuoliukas?-tai knyga, kurios skaitymas prilygsta šio raudono, prisirpusio obuolio atsikandimui“.

Užlipus aukščiau, iki konferencijos salių gali apžvelgti salę iš viršaus. Matau daugybe žmonių, bet priešingai, nei matytum juos gatvėje, ar prekybos centre nebėga, nelekia, priešingai, jie domisi, bendrauja, juokauja, šneka. Kyla klausimas, ar knyga žmones gali sujungti bendravimui, ar mums reikia tokio lygio renginio, kuris prikeltų mūsų pačių norą pakilti aukščiau, nei mes patys galime įsivaizduoti?