Studentas turi aukštą semestro pažymių vidurkį ir negauna stipendijos, kai tuo metu stipendija džiaugiasi studentas, nepasiekęs tokių aukštų studijų rezultatų. Manote, jog taip negali būti ir tai tiesiog klaida? Patikėkite, klaidų čia tikrai nėra. Savaime aišku, kad tai prieštarauja bet kokiai logikai ir mažina studentų motyvaciją siekti gerų mokymosi rezultatų. Galima teigti, jog tai yra viena iš priežasčių, kodėl kiti studentai mieliau renkasi studijuot užsienio aukštosiose mokyklose, kur ir stipendijų nuostatai aiškesni, ir pačios stipendijos „šiek tiek“ didesnės.

Lietuvos studentų laikraštis „Savas“ pakalbino studentus ir paprašė pasidalinti savo nuomone apie skatinamąsias stipendijas aukštosiose mokyklose. Atsakymai tikrai buvo netikėti. Nustebino ne tik stipendijų dydis, bet ir stipendijų skyrimo nuostatai gerai besimokanties studentams. Pačių studentų nuomone, tai tiesiog dar kartą atskleidžia seną, tačiau labai liūdną tiesą – skatinamosios stipendijos, skiriamos gerai besimokantiems studentams, šiuo metu yra apgailėtinai mažos. Arba, kas yra dar blogiau, stipendijų tiesiog iš viso nėra.

Prastos naujienos iš Kauno technologijos universiteto

Visuomenėje vyrauja nuostata, jog gerai besimokantys studentai gauna skatinamąsias stipendijas. Tačiau tai gali paneigti KTU Socialinių mokslų fakulteto magistrantūros studentė Justina. Mergina negauna skatinamosios stipendijos, nors turi 9,6 semestro pažymių vidurkį ir yra akademiškai aktyvi bei nemoka už mokslą. Justinos teigimu, skatinamąsias stipendijas šiuo metu gauna jos bendramoksliai, turintys žemesnius studijų rezultatus ir mokantys už mokslą. Kauno technologijos universiteto skatinamoji stipendija sieka 260 litų. Pirmaisiais magistrantūros studijų metais Justinos rudens semestro mokymosi rezultatai siekė 9,8 pažymių vidurkį. Gaila, bet tuomet laimė gauti stipendiją merginai nenusišypsojo. Tačiau, kai pavasario semestro pažymių vidurkis nesikeitė ir vėl siekė 9,8 vidurkį, stipendija Justinai jau buvo skirta. Taigi, iš 3 semestrų magistrantūros studijose, kurių metu galima gauti skatinamąją stipendiją (pirmąjame studijų semestre stipendija neskiriama), stipendiją mergina gavo tik vieno semestro metu, nors studijų rezultatai visuomet siekė 9,6-9,8 vidurkius.

Justinos toks atvejis yra ne vienintelis. To paties universiteto studentei Simonai taip pat yra nesuprantami stipendijų skyrimo nuostatai. Studentė irgi turi aukštus studijų rezultatus (jos semestro vidurkis siekia 9,6 dešimtbalėje sistemoje). Simona teigia, kad šių metų stipendijų skirstymas, švelniai tariant, „įvarė šoką“: studentai su ypač aukštais studijų balais finansinės paramos jau nebegavo, bet ji buvo suteikta mokamose vietose esantiems ir tik vidutiniškai besimokantiems studentams. Taigi, galima teigti, jog universitetas nusižengė pagrindiniam savo principui: „stipendijos už gerus studijų ir mokslinės (meno) veiklos rezultatus konkurso tvarka skiriamos pagal paskutinės egzaminų sesijos svertinį vidurkį“. Rodos, kad universitetas ėmė skatinti ne perspektyvius, bet už mokslą mokančius studentus.

KTU Socialinių mokslų fakulteto studentų atstovybės pirmininkė Evelina Valentaitė buvo paprašyta pakomentuoti, kaip gali susidaryti tokia situacija, jog toje pačioje grupėje esantys ir aukštus akademinius rezultatus turintys studentai stipendijų negauna, o stipendijas gauna už studijas mokantys ir prastesnius rezultatus turintys asmenys. E. Valentaitė teigė, jog už kiekvieną valstybės finansuojamoje vietoje besimokantį studentą stipendijų fondui lėšas skiria valstybė. Tuo tarpu, valstybės nefinansuojamų vietų studentams stipendijas skiria universitetas iš savo uždirbamų lėšų. Kadangi lėšos atkeliauja kita tvarka, todėl sudaromas atskiras fondas. Dėl šios priežasties ir skiriasi valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų vietų studentų vidurkiai, pagal kuriuos skiriama stipendija - stipendijos skiriamos iš skirtingų fondų. Tačiau pirmininkė sutiko su nuomone, jog aukštojo mokslo sistemą dar yra kur tobulinti. Mąstoma, jog ateityje, jeigu bus galimybių universiteto valstybės nefinansuojamų studentų stipendijų lėšas prijungti prie valstybės finansuojamų studentų lėšų fondo, tai bus bandoma įgyvendinti tokį projektą, kuris sudarytų sąlygas visiems studentams stipendiją gauti ta pačia tvarka, nepriklausomai nuo studijų formos, pakopos ar kt. Tačiau, kaip pabrėžė pašnekovė, toks projektas dar tik bus rengiamas. Tuo tarpu Socialinių mokslų fakulteto stipendijų skyrimo komisijos pirmininkas Vytautas Simonavičius, vertindamas situaciją, kai puikiai besimokantys studentai negauna skatinamųjų stipendijų, buvo lakoniškas: „labai maži stipendijų fondai lemia tokius rezultatus“.

Studentų nuomone, tokia universiteto politika, kai skirtingai vertinami valstybės finansuojamose vietose studijuojantys ir savo lėšomis studijas finansuojantys asmenys, studentą tiesiog demotyvuoja mokytis ir siekti aukštų rezultatų. Pagal tokią logiką, universitetas tampa tam tikra verslo įstaiga, kuri labiau vertina savo lėšomis studijų įmoką dengiančius studentus. Tokie studentai gali turėti žemesnius balus ir tuo pačiu gauti skatinamąsias stipendijas, o geriau studijuojantys yra paliekami „už borto“.

O kokia stipenijų skyrimo tvarka yra kituose universitetuose?

Pakalbinus kitų universitetų studentus dėl stipendijų skyrimo ir jų požiūrį į tokią tvarką, naujienos taip pat nebuvo labai džiuginančios. Lietuvos žemės ūkio universiteto studentė Virginija, paskutinės sesijos metu iš egzaminų gavusi vien tik dešimtukus, gauna 200 litų stipendiją. Daug tai ar mažai, galite spręsti patys. Studentė ne tik puikiai mokosi, bet ir sugeba derinti darbą su studijomis ir tokia stipendija visiškai jos netenkina. Kaip teigė pašnekovė, „ar gali atsirasti motyvacija, jei stengies, dirbi, o gauni 200 litų? Ir ką man su jais veikti? Kaip įmanoma tik studijuoti ir gyventi? Aš suprantu, galima skolintis iš valstybės. Bet tik ne Lietuvoje, kur niekas nežino, kas bus rytoj. Gaila, kad neišvažiavau studijuoti ten, kur yra pagarba studentui ir jam suteikiamos paskolos su kitomis socialinėmis garantijomis”. Panašios nuomonės buvo ir to paties universiteto studentė Liuda, gaunanti įprastą stipendiją – 130 litų. Merginos teigimu, reikia atsižvelgti į tai, kiek už studijas čia sumoka mokamojoje vietoje esantys studentai ir tada bent jau pažangiausiems studentams stipendijas tikrai būtų galima pakelti. Šiuo metu gaunamos stipendijos net neužtenka išlaidoms, kurios reikalingos kelionėms į gimtinę apmokėti. Nepaisant to, kad gruodžio mėnesį buvo išmokėta dviguba („kalėdinė“) stipendija, visi kalbinti studentai pripažįsta, jog stipendijos yra tikrai per mažos.

Lietuvos kūno kultūros akademijos studentas Kęstutis, už gerą mokymąsi gauna 75 litų stipendiją. Šiuo metu skatinamoji stipendija yra dvigubai sumažinta. Sklinda kalbos, esą taip padaryta dėl to, jog atsirado daugiau gerai besimokančių studentų, todėl čia yra vadovaujamasi logika, kad geriau „pabarstyti“ stipendijoms skirtas lėšas visiems, bet po nedaug. Tokių pinigų, tikriausiai, užteks mėnesiniam viešojo transporto bilietui nusipirkti ir keletą kartų kavinėje papietauti. O kas tada, kai pinigai bus išleisti?

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos studentė Živilė teigė, jog jos gaunama stipendija yra 190 litų. Būsimam medikui, kurio studijos trunka bene ilgiausiai iš visų, toks valstybės paskatinimas neturėtų teikti didelio susižavėjimo. Pakalbinti Vilniaus universiteto studentai teigė, jog ir čia, netgi turėdamas aukštą vidurkį, nesi garantuotas, jog gausi skatinamąją stipendiją. Stipendijos taip pat nėra pačios didžiausios – 195 litai įprasta ir 325 padidinta.

Kad ne viskas taip blogai, teigė Vytauto Didžiojo universiteto studentas Paulius. Šis studentas gyvena aktyviai ir nėra iš tų, kurie prie knygų praleidžia visą savo laisvą laiką. Tačiau Paulius visiškai nesikrimto dėl negaunamos stipendijos. Pašnekovo teigimu, vietoje stipendijos jis pasirinko studijų ir darbo derinimą – “valstybė ne tik nepatiria išlaidų dėl manęs, bet dar ir aš mokesčiais palaikau valstybę. Ir nėra tai jau taip blogai, kaip sako kai kurie dėstytojai. Užsidirbdamas pats, dar labiau suprantu, kad reikia įgytas žinias ir pritaikyti, aktyviau kabintis į gyvenimą, o ne vien apsiriboti žinių „kalimu“. Stipendijų sistema mūsų universitete tokia, kad ją gauna labai mažai žmonių, bet ji viršija 500 litų per mėnesį. Šiais laikais daug vyresnio amžiaus švietimo sistemos atstovų teigia, kad studento darbas – studijos, mokymasis. Taigi, galima teigti, kad VDU už mokymąsi apmoka kaip už darbą. Tiesa, žinant gaunančiųjų stipendijas studentų procentinį apskaičiavimą, galima sakyti, kad klesti didelė „bedarbystė“. Kalbant apie padidintas stipendijas, tai jos siekia beveik 800 litų per mėnesį. Džiugu, kad universitetas turi tokių gabių studentų, kurie ateityje garsins savo Alma Mater vardą visame pasaulyje“.

Būsimiems studentams prieš renkantis mokslo įstaigą galime patarti, jog verta atsižvelgti ne tik į universiteto reitingus, programas, dėstytojų kvalifikacijas, bet ir paieškoti informacijos apie studentams skiriamų stipendijų dydžius. O dabartiniams studentams reikia palinkėti ryžto dar garsiau reikšti susirūpinimą dėl dabartinės studentų skatinimo sistemos. Galbūt tik tada vis rečiau išgirsime tokias istorijas, kai puikiai besimokantys studentai negauna atlygio už savo mokslą.