Rugsėjo pirmąją į universitetus susirinkę studentai prieš pradėdami mokytis, dalintis užrašais ir bėgti į bibliotekas, pastebi, kad keleto mokslo draugų trūksta. Kurgi jie? Žinoma, Marytė dar tebelaisto agurkus Anglijoje, Norvegijoje lašišų užkalbėtoju dirba Tadas, o kokio darbo šią vasarą Airijoje dar nedirbo Jonas, niekas tiksliai pasakyti negali. O kol laukiame grįžtant jų, pamėginkime išsiaiškinti, kas studentus taip vilioja į svetimas šalis: nauja kultūra, laisvės pojūtis ar savi pinigai? Padėti atsakyti į šį klausimą sutiko trečiakursė Austėja Vasiliauskaitė, neseniai grįžusi, kaip pati sako, iš didžiausios savo gyvenimo avantiūros.

Mergina didžiąją vasaros dalį praleido Škotijoje, visai šalia ketvirto pagal dydį šalies miesto – Dundee - esančiame kaimelyje Longforgan. „Šalis pasirodė tokia turtinga savo neapsakomo grožio gamta, kad beveik pamiršau lietuviškąją, bet patriotiški jausmai nugalėjo ir likau ištikima savo šaliai, Škotiją įsimylėjau, bet ji taip ir liko mano antrąja meile“ su nostalgišku šypsniu veide pasakojo Austėja. Prie gražių gamtos vaizdų mergina su draugėmis priprato greitai, bet prie vietinių gyventojų kultūros ir elgesio normų – ne. Vos atvykusias į šalį merginas ištiko kultūrinis šokas, tik kiek kitokios formos – mat atrodė, kad visi žmonės gatvėse tik tam ir vaikšto, kad galėtų pasimetusiam turistui kuo nors padėti, palydėti, patarti. Tokio žmonių paslaugumo ir geranoriškumo, merginos teigimu, labiausiai trūksta ir mūsų šaliai.

Kad ir kokia visapusiškai šauni šalis toji Škotija, vis dėlto mokslų iškankinti studentai vasarą dažniausiai ne atostogauti vyksta. Dirbti ten keliavo ir Austėja, pasirinkusi, kaip pati dabar sako „mokslus tikrai verčiantį pamilti“ uogų skynėjos darbą fermoje. Nuo ankstaus ryto iki pietų kaip įmanoma greičiau skinti  uogas, pasirodo, nėra vienintelis kelias į sėkmingą uždarbį ir sotesnį studentišką gyvenimą, nes tokiuose ūkiuose, į kuriuos vasarą dirbti susirenka keli šimtai žmonių iš įvairiausių šalių, be galo svarbu turėti pažįstamų prižiūrėtojų, dar geriau tau seksis, jeigu prižiūrėtoju bus sesuo ar brolis, studentė pasakoja, kad vienas linksmiausių užsiėmimų pirmomis sunkaus darbo dienomis buvo atsekti visus darbininkų giminystės ryšius su prižiūrėtojais, tuomet tapdavo aiškiau, kodėl vienam ar kitam skinti sekasi taip gerai. „Visko būdavo, ir pilnas braškių dėžes pavogdavo, ir tavo uogas iš pat panosės nuskindavo, bet ilgainiui ir mes perpratome tuos triukus“ jau kvatoja Austėja, kartu prisimindama, kaip, dienos darbui einant į pabaigą, į vieną braškių šiltnamį subėgę lietuviai dainuodavo išsiilgtas lietuviškas dainas ir pasislėpę nuo prižiūrėtojų laidydavo vieni į kitus gražias prinokusias pirmos klasės braškes.

Pats darbas monotoniškas, bet neleidžiantis stabtelėti iki pat pertraukos, kadangi iki pertraukos nesurinkus tam tikros nustatytos uogų normos, tą dieną skynėjas būdavo išvejamas iš lauko. Per pertraukas pagrindinis lauke išlikusiųjų užsiėmimas būdavo kuo išmoningiau pasislėpti, kad niekieno nebaudžiamas galėtum valgyti braškes, kadangi tai daryti buvo griežtai draudžiama, „na, bet nebūtume lietuvės, iš laukų beveik kasdien namo parsinešdavome jų užtektinai“. Žodis „namai“, merginos teigimu, šiuo atveju taip pat slepia daug kurioziškų nutikimų, kurie tik dabar pradeda atrodyti juokingi – skylės popierinėse karavano sienose ir grindyse, per kurias kiaurai  praeidavo žvarbus vėjas, dažnai kažkur pradingstantis karštas vanduo, pro langus kiekvieną judesį stebintys rumunai ar bulgarai.

Nors Austėja pripažįsta, kad uogų skynimas – fiziškai labai sunkus darbas, dėl šiemetinio blogo uogų derliaus, net neleidęs užsidirbti tiek, kiek mergina su draugėmis planavo, ji nė kiek nesigaili išvažiavusi į Škotiją ir praleidusi ten didžiąją vasaros atostogų dalį. Studentė tikina daug labiau už pinigus vertinanti pasitaikiusią galimybę susipažinti su unikalia šalimi, taip pat ji džiaugiasi ir ūkyje susirastais naujais pažįstamais, draugais. „Visiems SAVO skaitytojams linkiu nepražiopsoti puikios galimybės studijų metu pamatyti pasaulio, o kartu ir išbandyti save: keliaukite, pažinkite, tobulėkite!“ atsisveikina Austėja.