| Bakalauro studijos baigtos, o kas toliau? |
|
|
|
| Gintarė Markauskaitė |
| Karšta info |
|
„Noriu studijuoti“ - mąsto kas antras mokyklą baigti besiruošiantis abiturientas. O ką mąsto bakalauro studijas baigęs jaunas žmogus? Juk taip norisi mesti šalin visus studentiškus darbus ir pradėti žengti pirmuosius žingsnius rimtos karjeros link. Tačiau taip pat niekur nedingsta noras tobulėti, tęsti studijas bei įgauti aukštesnį kvalifikacinį laipsnį. Taigi, kas nulemia vienus ar kitus pasirinkimus, SAVUI padės atsakyti patys studentai. Norą sužinoti studentų pasirinkimų motyvus skatina skaičiai - statistikos departamento duomenimis, 2010 metais į bakalauro studijas įstojo per 22 tūkstančius studentų, o į magistrantūros - per 9 tūkstančius. Šie skaičiai rodo, jog magistrantūros studijos nėra tokios populiarios kaip bakalauro, nes daugiau nei pusė bakalauro kvalifikacinį laipsnį įgijusių studentų netęsia studijų magistrantūroje arba jas tęsia po kelių metų pertraukos, arba nusprendžia studijuoti užsienyje. Kodėl magistrantūra? Ar pasirinkdami magistrantūros studijas vertiname jas kaip tobulėjimo galimybę, ar reikalingas tik popierinis diplomas, kuris suteikia didesnes galimybes darbo rinkoje? Norint sužinoti magistrantūros studijų pasirinkimo priežastis, buvo vykdoma studentų apklausa. Jos rezultatai parodė, jog populiariausia priežastis studijuoti magistrantūroje yra noras tobulėti. Taip pat populiarus atsakymas buvo magistrantūros studijų patrauklumas. Studijuojantys ar neseniai baigę magistrantūros studijas apklausoje teigė, kad šios studijos jiems suteikia daug teorinių žinių, gilesnį išsilavinimą, aukštesnę kvalifikaciją, padeda tobulinti senus ir kaupti naujus įgūdžius, taip pat atrasti save bei labiau pasitikėti savimi. Magistrantūros nauda dvipusė - asmenybės tobulėjimas bei privalumas darbo rinkoje. Net 73 proc. dalyvavusių apklausoje teigė, kad šiuolaikinėje Lietuvos darbo rinkoje magistro diplomas yra reikalingas. Dažniausias tokio atsakymo paaiškinimas buvo tai, kad Lietuvoje yra labai didelis skaičius žmonių, turinčių bakalauro laipsnio diplomus, todėl ieškotis darbo tampa daug sunkiau, vyrauja didelė konkurencija ir bakalauro diplomas yra nuvertinamas, vienas respondentas teigė: „Nes bakalaurų ant kiekvieno kampo po dešimt“. O magistro diplomas suteikia daugiau privalumų ir leidžia išsiskirti iš kitų, užimti aukštesnę poziciją bei laimėti konkurencinėje kovoje - tai yra gauti geresnį ir labiau apmokamą darbą. Taip pat buvo atsakymų, kad aukštesniosios grandies vadovai ir specialistai privalo turėti aukštesnį nei bakalauro diplomą ir kad magistro diplomas suteikia galimybę dirbti viešajame sektoriuje. 27 proc. neigiančių magistro diplomo būtinumą argumentavo, jog magistrantūros studijos reikalingos tik tiems, kurie sieja savo ateitį su mokslu, planuoja studijuoti doktorantūroje. Taip pat kad šios studijos reikalingos tik savęs tobulinimui, nes magistro diplomas nėra lemiamas veiksnys renkantis naują darbuotoją ir daugumoje sričių užtenka bakalauro lygio išsilavinimo. Taigi, nors dauguma apklaustųjų išreiškė nuomonę, jog magistro diplomas yra didelis privalumas darbo rinkoje, tačiau magistrantūros studijos kaip asmenybės tobulinimo procesas buvo vertinamas kaip svarbesnis dalykas. Du diplomai - skirtingos specialybės Atlikus apklausą paaiškėjo dar vienas įdomus aspektas - 40 proc. apklausoje išreiškusiųjų savo nuomonę, pasirinko tokią magistrantūros studijų sritį, kuri skiriasi nuo bakalauro studijose įgytos specialybės. Pati svarbiausia tokio pasirinkimo priežastis yra darbo rinkoje nepaklausi bakalauro metu įgyta specialybė: atsiranda poreikis atrasti naują sritį, kuri būtų praktiškesnė ir reikalingesnė darbo rinkoje. Taip pat apklaustuosius skatina noras pažinti naujas sritis, ar sritis, kuriose nebūtų svetimos bakalauro studijų metu įgytos žinios, tačiau jos papildytų turimas žinias kitos srities įgūdžiais, patirtimi. Nusprendžiau (dabar) nesimokyti Vieniems magistrantūros studijos suteikia asmenybės tobulėjimą, kitiems - privalumus darbo rinkoje. Tačiau laikraščiui SAVAS įdomu pasiklausyti ir tų studentų, kurie nusprendė nesimokyti magistrantūroje, bent kol kas. Jolita ir Virginija šiais metais baigė sociologijos studijas VDU, tačiau į magistrantūros studijas stoti neskubėjo. „Nusprendžiau nesimokyti magistrantūroje, todėl, kad nesitikėjau įstoti į nemokamą vietą, o mokėti tūkstančių nesiruošiau. Antra priežastis yra ta, kad nemačiau būtinumo studijuoti magistrantūroje, nes kiek turiu pažįstamų, nei vienam nuo to nei alga padidėjo, nei karjeros laiptais pakilo. Kokius darbus dirbo studijų metais, tokius dirba ir dabar. Darbdaviams rūpi darbuotojas su darbo patirtimi, o ne su diplomu. Magistras reikalingas, jei dirbsi valstybiniame sektoriuje. Tad išvados tokios - reikia eiti dirbti ir įgyti darbinės patirties, o tada, jei paaiškės, kad tau trūksta aukštesnio išsilavinimo, studijuoti magistrą“ - laikraščio SAVAS korespondentei savo pasirinkimą aiškino viename spaudos leidinyje su reklamos projektais dirbanti Jolita. Jos buvusi grupiokė Virginija teigia, jog jos planuose magistrantūra yra, tik reikia susivokti savyje - „trumpai ir drūtai sakant, norėjau metų pertraukos - tiek nuo mokslų, tiek nuo pačios rutinos, tiek padirbti ir skirti laiko sau. Taip pat susivokti, ko noriu toliau 110 proc. O ateities planuose yra magistro studijos, todėl, kad noriu plėsti savo žinias, tobulėti kaip specialistas ir kaip asmenybė.“
Pertrauka prieš studijuojant magistrantūros studijose tampa dažnu reiškiniu, nes ji leidžia pailsėti nuo įtemptų mokslo metų, apmąstyti savo galimybes bei planus. Panašias mintis SAVUI dėstė ir Simona, baigusi ISM universitete vadybą ir verslo administravimą. Mergina, dirbanti vienos kompanijos rinkodaros skyriuje ir metus pailsėjusi nuo mokslų, šiais metais įstojo į tarptautinio verslo ir rinkodaros magistrantūros studijas. Ji teigė, jog šios studijos jai reikalingos tobulinti savo žinias ir sėkmingai kilti karjeros laiptais - „Norėjau metus laiko pailsėti nuo mokslų ir įgauti įkvėpimo, motyvacijos dar du metus studijuoti. Taip pat pradėjusi dirbti rinkodaros departamente, galiu suderinti praktikos žinias su teorijos“.
Tuo tarpu Simas, šiais metais baigęs kultūrizmo studijas LKKA ir laikinai dirbantis sporto klube, teigė nesimokantis magistrantūroje dėl per didelių kainų. o jei mokysis „tai tik užsienyje, nes ten pigiau ir perspektyvos didesnės darbą rasti ir, beje, kitose šalyse dažniausiai lietuviško diplomo nepripažįsta“ SAVUI pasakojo vaikinas. Užsienio studijų patrauklumas Šiais laikais jau nieko nestebina į užsienio aukštąsias mokyklas išvykę studijuoti jaunieji Lietuvos piliečiai. Anksčiau išvažiuoti studijuoti į užsienį atrodė labai drąsu ir pasakiškai brangu. Tačiau šiandien Lietuvos jaunimas yra kur kas drąsesnis ir nebijantis priimti iššūkių. Be to, dabar studijų užsienyje kaina, dažnu atveju, yra panaši į Lietuvos universitetų siūlomas kainas. Apie tai, kas skatina studentus, žengusius pirmąjį žingsnį į žinių pasaulį Lietuvoje, antrąjį žingsnį žengti užsienyje, laikraščiui SAVAS pasakojo Inga, prieš du metus ISM universitete baigusi verslo vadybą ir administravimą. Mergina taip pat ką tik baigė metų trukmės marketingo srities magistrantūros studijas Anglijoje esančiame Kingstono universitete. Ji pasirinko Angliją, nes ši šalis, jos manymu, yra patraukli savo darbo rinka, be to diplomas, įgytas šios šalies universitete, bus geriau pripažįstamas ir kitose pasaulio šalyse nei įgytas Lietuvoje. Mergina teigė iš karto žinojusi, kad studijuos magistrantūroje ir gerai pagalvojusi nusprendė studijuoti užsienyje, nes „Anglijoje studijos, nors ir intensyvios, trunka tik metus, taigi jaučiausi taupanti laiką. Kita priežastis yra ta, kad studijavau anglų kalba, taigi dėl mano anglų kalbos išmanymo niekam neturėtų kilti klausimų, tiek darbdaviams Lietuvoje, tiek užsienyje. Dar viena priežastis, paskatinusi išvykti, yra universitetų lygių skirtumas. Nors pati nė kiek neabejoju aukštais Lietuvos universitetų reikalavimais ir galimybėmis suteikti žinių, nes studijavau bakalauro studijas Lietuvoje, manau, kad užsienio šalys dvejoja dėl kvalifikacijos, įgytos mažoje šalyje.“ Baigdama savo mintis, magistrantė pridūrė, jog studijos jos lūkesčius tikrai pateisino, nors studijuoti nebuvo lengva.
Taigi užsienio studijos traukia žinių ištroškusius jaunuolius savo gera kokybe, trumpesniu mokymosi laikotarpiu, galimybėmis svečios šalies darbo rinkoje bei užsienio kalbos tobulinimu. Ką daryti? Pasirinkimas studijuoti magistrantūros studijose ar ne, yra labai subjektyvus dalykas. Kiekvienas studentas priima sprendimą pagal savo galimybes, planus ir norus. Šiuo metu vienus studentus atbaido didelė studijų kaina, kitiems atsiranda noras pailsėti nuo studijų, apmąstyti savo planus, treti tiesiog nemato magistrantūros prasmės ir visas jėgas skiria darbinės patirties įgijimui. Tačiau daugeliui studijų tęsimas yra asmenybės tobulėjimo galimybė, pasinėrimas į naujas sritis ir privalumas bakalauro diplomų pripildytoje Lietuvos darbo rinkoje. |
| P | A | T | K | P | Š | S |