Spalio 18 dienos popietę Kauno senamiesčio ir Laisvės alėjos gyventojai ėmė masiškai traukyti užuolaidas ir kišti per langus ar balkonus susirūpinusius veidus. Nieko nuostabaus: turėjai būti kurčias ir aklas, norėdamas nepastebėti Laikinosios sostinės centrą užplūdusio studentų būrio, neišgirsti jų žingsnių aido bei ritmingų skanduočių. Būti išgirsti – būtent to ir siekė Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto (VU KHF), Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto (VDA KDF) ir Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) studentai, suorganizavę protestą prieš Vyriausybės planus prijungti VU KHF ir VDA KDF prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), o LKKA – prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), esą siekiant optimizuoti jų veiklą.

„XXI a. yra pasirinkimo laisvė, bet nėra pasirinkimo“, „Studentai – ne marionetės“, „Jungimui – NE“ – tokiais ir panašiais šūkiais mirgėjo protesto dalyvių plakatai. LKKA studentai žengė dar toliau – nešini žaliai nudažytu mediniu karstu ir laidotuvių vainikais, jie imitavo savo universiteto laidotuvių procesiją. Beveik pusės tūkstančio jaunimo atstovų eisena žygiavo Kauno senamiesčiu, Laisvės alėja, o ties Įgulos bažnyčia apsisuko ir tuo pačiu keliu grįžo atgal – nė kiek neišbarstę teisingumo troškimo ir ryžto kovoti už savo Alma Mater. Aktyviausiai proteste dalyvavo VU KHF studentai – visas Kaunas aidėjo nuo šūkio „Eisiu, vargsiu ir kovosiu – KHF neatiduosiu“.

„Mes sutinkame, kad reformuoti aukštąsias mokyklas reikia, tačiau ar tokiu būdu? Juk yra universitetų, į kuriuos galima įstoti su tokiais pat, ar net žemesniais balais, kaip ir į kolegijas. Tai gal verčiau reikėtų apie tai susimąstyti?“ –  klausia VU KHF studentų atstovybės prezidentė Gintarė Lazdinytė. „Kita mūsų protesto priežastis yra ta, kad tiek su studentais, tiek su akademine bendruomene niekas nebuvo tartasi – optimizacijos planas tiesiog nuleistas iš viršaus, tad kol jis nepradėtas įgyvendinti, norėjome išsakyti savo nuomonę. Tik apmaudu, kad turėjome tai daryti tokiu būdu, o ne buvome pakviesti diskutuoti dar prieš paskelbiant išvadas.“ Studentai reiškė nepasitenkinimą ne tik tuo, kad nebuvo išklausyta jų nuomonė aukštojo mokslo reformos klausimu, bet ir tuo, kad neturėjo galimybės patys užduoti klausimų, gauti svarbios informacijos apie mokymo įtaigų ir studentų ateitį. „Kyla daug klausimų – kodėl nuspręsta mūsų fakultetą jungti būtent prie VDU? Kaip būtų pasielgta su tarpdisciplininėmis specialybėmis (kultūros vadyba, lietuvių filologija ir reklama, verslo/finansų informatika), kurių tame universitete išvis nėra?“ – klausia G. Lazdinytė.

Po protesto pasigirdus įvairiems komentarams, įdomu buvo pastebėti tai, kad dėl universitetų jungimo nesutaria ir patys valdžios atstovai. Premjero A. Kubiliaus potvarkiu sudaryta darbo grupė, kuri ir pasiūlė Vilniuje ir Kaune siūlo palikti po vieną universitetą, ir toliau tvirtino, esą tik taip galima sustiprinti švietimo kokybę ir tarptautinį konkurencingumą. Tuo tarpu partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas europarlamentaras Rolandas Paksas portalui „Delfi“ ironizavo: „Taip matematiškai žvelgiant į iš tiesų rimtas aukštojo mokslo ir studijų problemas, galima žengti dar toliau: pasiūlykime Vyriausybės vadovui A. Kubiliui sujungti keturiolika ministerijų į dvi – valstybės vidaus reikalų ir valstybės išorės reikalų. Vieną įkurdinkime Kaune, o kitą palikime Vilniuje. Sustiprės mūsų valdininkų administraciniai gebėjimai, atsiras prielaidos sutaupyti dešimtis milijonų litų...“

Studentus palaiko ir interneto komentatoriai. „Kaime mokyklas bei kultūros namus jau panaikino. Aha, dar miestuose liko universitetų. Ir juos panaikinti! O tai, neduok Die, seniesiems inteligentams išmirus, liks Lietuvoje vienas kitas išsilavinęs jaunas žmogus (nepabėgęs į užsienį). Tegu būna visi kuo tamsesni – bus lengviau valdyti!“ – apmaudą ir neviltį sarkastiškai reiškia Tamsos armija pasivadinęs „Delfi“ skaitytojas. Tuo tarpu kitas komentatorius – Patriotas – viską apibendrina vienu taikliu sakiniu: „Matau, Lietuvoje proto balsas į dangų neina.“