Spalio viduryje Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariams buvo pristatyti siūlymai dėl  Vilniaus ir Kauno valstybinių universitetų tinklo optimizavimo. Premjero Andriaus Kubiliaus sudaryta darbo grupė pusmetį rengė siūlymus, kurių tikslas - sujungti šalies aukštąsias mokyklas, paliekant Kauno ir Vilniaus universitetus.

Anot ekspertų, šių siūlymų įgyvendinimas būtų naudingas mažesniems universitetams, kurie yra per silpni, kad atlaikytų tarptautinę konkurenciją. Be to, universitetų susijungimas keltų studijų tarptautiškumą, padėtų sutelkti geriausias dėstytojų bei mokslininkų pajėgas, užtikrintų kokybiškas studijas.

Ko siekiame ir kas esame?

Remiantis Andriaus Kubiliaus sudarytos darbo grupės išvadomis, Lietuvoje nėra aukštųjų mokyklų, visiškai atitinkančių kriterijus, pagal kuriuos šalyje turėtų būti organizuojamas aukštasis mokslas. Tik keletas šalies universitetų iš dalies atitinka siektino universiteto kriterijus - tai VU, KTU, VDU ir VGTU.

Universitetų optimizavimas esą turėtų pagelbėti siekiant sukurti žinių universumą (vienas universitetas siūlytų platų universitetinių studijų pasirinkimą), kelti universitetų tarptautiškumo lygį, gerinti studijų kokybę. Šių siekių įgyvendinimui komitetas mato esant reikalinga palikti tik Vilniaus ir Kauno universitetus, apie kuriuos telktųsi mokslo, studijų, mokslinių tyrimų pajėgos.

Pagal minimus siūlymus Vilniuje iki 2015 metų prie Vilniaus universiteto būtų prijungti Vilniaus pedagoginis bei Gedimino technikos universitetai. Kaune iki 2017 metų susijungtų LSMU, LKKA, VU KHF, VDA filialas, KTU bei VDU - visi virstų į Kauno universitetą.

Lietuvos studentų sąjunga: „Apibendrinimus daryti per anksti“.

Viešumoje nuaidėjus žiniai apie universitetų optimizavimo siūlymus, studentai reagavo įvairiai, buvo ir viešai rodžiusių nepasitenkinimą. Štai Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto studentai surengė viešą mitingą, taip norėdami išreikšti savo kategorišką požiūrį į darbo grupės pateiktas reformas universitetų struktūroje. Šio universiteto studentai nesutinka ateityje būti prijungti prie Vytauto Didžiojo universiteto. Taip pat jie tikisi, kad bet kokie nauji ateities sprendimai, susiję su universitetų bendruomene, bus priimami tik pasitarus ir nepažeis akademinės laisvės bei demokratijos principų.

Kiek ramiau į žinią reagavo Vilniaus universiteto studentai, kurie neturėtų pajausti tiesioginių reformos padarinių. Įdomu tai, kad siūlymuose neužsimenama apie regioninius, pavyzdžiui, Šiaulių ar Klaipėdos universitetus, tad jų bendruomenės paliktos nežinioje. Lengviau atsikvėpti gali nevalstybinių universitetų studentai, pagal siūlymus nedalyvaujantys universitetų optimizavimo reformoje.

SAVUI pasiteiravus Lietuvos Studentų sąjungos prezidento Dainiaus Dikšaičio nuomonės apie galimus siūlymų padarinius ir paprašius įvertinti studentų nuotaikas šiuo klausimu, sulaukta trumpo atsakymo: "Studentų sąjunga šiuo metu analizuoja viešai paskelbtą Premjero darbo grupės veiklos rezultatą ir šia, dėmesio sulaukusia tema, savo poziciją paskelbs lapkričio mėnesį.

Apibendrinimams dėl studentų padėties blogėjimo ar gerėjimo dar gerokai per anksti. O komentuoti sąjungoje nesančių aukštųjų mokyklų studentų veiksmus (pvz.: VU KHF) būtų neetiška."

VU prorektorius J. Banys: „Universitetų Lietuvoje tikrai yra per daug“.

Vilniaus universiteto prorektorius mokslo reikalams Jūras Banys SAVUI teigė, jog mažinti universitetų skaičių tokioje mažoje šalyje kaip Lietuva yra būtina, tačiau diskusijų vertas klausimas: kaip tai padaryti?

Prorektoriaus teigimu, siūlymai reformuoti universitetų tinklą taip pat prisidėtų prie studijų kokybės stiprinimo: „Valstybės pinigai, skirti aukštajam mokslui, šiuo metu yra išblaškomi po daugelį Lietuvos vietų. Dabar labai daug šnekama apie mokslo kokybės stiprinimą, taigi įžvelgiu teigiamą aspektą: jei valstybės pinigai būtų labiau koncentruojami, mokslo kokybė tik pagerėtų.“

Paklaustas apie studentams aktualius apčiuopiamus siūlymų rezultatus, J. Banys teigė, jog rezultatai priklausys nuo to, kaip siūlymai bus vykdomi. „Šie siūlymai, sukėlę tiek daug diskusijų, kol kas dar tik fantazija. Ar ta fantazija virs realybe, kokių ji duos rezultatų? Tai dar tolimas kelias.“

SAVUI pasidomėjus, ką prorektorius mano apie šiandieninę studijų kokybę mūsų šalyje, J. Banys sakė, jog tokiai šaliai kaip Lietuva turėti tiek universitetų yra žymiai per daug, dėl to kenčia studijų kokybė: „universitetų labai daug, visi jie skirtingi ir bendro vardiklio suteikti neįmanoma. Turėti tiek aukštųjų mokyklų, o paskui reikalauti, kad visos jos būtų itin aukšto lygio ir patektų į pirmąjį universitetų šimtuką – tai yra nerealu.“