Baigiama kurti ir vasario mėnesį bus pristatyta Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinė koncepcija. Šiame darbe dalyvavo dauguma Lietuvos aukštųjų mokyklų. Apie tai, kuo ši koncepcija ir bendra patirtis svarbi mūsų aukštajam mokslui ir kas keičiasi, savo mintimis dalijasi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto dekanas prof. Algimantas Tamelis.

ECTS – kam ji reikalinga?

Kreditų sistema pirmiausia reikalinga studentui. Mūsų kuriama sistema ir studijos turi būti orientuotos į studentus. Ji apibrėžia, nupasakoja, apibūdina visą studijų laikotarpį, kurį studentas praleidžia universitete būtent tam tikrais sutartiniais terminais. Mes tai vadiname kreditu, kuris atspindi studento darbo apimtį. Kai yra aiškiai įvardijama darbo apimtis, tada galima kalbėti – tai apimtis didelė/maža, teisinga/neteisinga, o tai, ką mes darome per tam tikrą laiką yra vertinga/nevertinga, prasminga/neprasminga.

Pradžioje ji buvo sukurta tam, kad palengvintų studento judėjimą iš vieno universiteto į kitą: būtų galima nuvažiuoti, praleisti tam tikrą laikotarpį ir grįžti atgal. Ir tos studijos, tas laikotarpis būtų prasmingas ir nedingtų veltui. Taigi visa pradžia vyko galvojant apie studentą, o paskui išsivystė į platesnę sampratą.

Šiandien naujoji sistema apima visą studijų, mokymosi, viso to, kas vyksta aplink žmogų, patyrimą. Juk žmogus mokosi ne tik sėdėdamas prie stalo, skaitydamas knygas, bet vaikščiodamas, dirbdamas, matydamas, praktinio patyrimo įgydamas – tas viskas yra įskaičiuojama, įvertinama ir kaupiasi. Tai reiškia ta sistema yra skirta būtent studentui.

Svarbiausia studijų sistemos vertybė – skaidrumas

Pirmiausia ši sistema susijusi su skaidrumu. O su juo ateina ir poreikis keistis: kai skaidriai ir aiškiai apibūdini, ką turi, galiausiai pats pamatai ir įvertini, ar tikrai visi dalykai yra geri, tvarkingi, teisingi, aiškūs, o ne vien tik kažkodėl egzistuojantys, nes atsimenami iš praeities. Tuo naujoji sistema, skatindama keistis, jau pasitarnauja ir dėstytojams.

Medicina priklauso valstybės reguliuojamoms profesijoms. Todėl pradžioje buvo daug skepticizmo, ar galima ECTS principus taikyti mūsų srityje. Tai dabar tikrai aišku, kad tie principai yra gana atviri ir jie neįspraudžia į rėmus. Todėl aš nematau jokių kliūčių, kodėl medicina negalėtų būti aprašoma ir pateikiama kaip ECTS paveikslo dalis.

Pagrindinis siekis – galintis save realizuoti absolventas

Nors iš tikrųjų tai būtų didžiausia nauda, jeigu per visą Lietuvą susidarytų kritinė masė, kuri galvoja truputį kitaip, kurie pradėjo galvoti kitaip, kurie jau vertina požiūrį į studentą, kaip centrą. Ir iki šiol žmonės labai daug darė iš širdies, visas jėgas atiduodami studentui, bet nebuvo į studentą orientuotos studijos. Todėl dabartinis laikmetis, ši karta reikalauja būtent naujo požiūrio.

ECTS skirta tam, kad mes nustotume per daug galvoti apie dėstytoją, kaip studijų objektą: mes dėstytojai, profesoriai dirbame, mūsų programos geros, nes mes tiesiog labai daug ir labai kokybiškai, gerai dirbam. Ši gija teisinga, bet yra tik dalis paveikslo. Ir mes po truputį turime pradėti ir pradedame galvoti, ką padarėm, kad mūsų studentas, absolventas būtų geriausias, su geriausiais gebėjimais, puikiausiai visur galintis save realizuoti. Tai aš manau čia yra pagrindinė kryptis.

Tai kas yra ECTS?

ECTS – tai, visų pirma, laisvė. Laisvė universitetui. Save įvertinti, pažiūrėti į save ir pamatyti save. Antra – tai skaidrumas, nes save parodai ir pats save pamatai. Ir modernumas, nes visa realizuojama šiuolaikiniais būdais ir nukreipta į ateitį.

Mes turime kalbėti apie ateitį, vystimąsi, nes rengiame studentus, kurie iš esmės dirbs, bus stipriausi, save realizuos po dešimties, dvidešimties metų. Todėl vadovautis tuo, kad mes taip darėme, ar mus taip mokė, jau tikrai negalime. Turime žiūrėti į priekį. Ir ši nauja sistema keičia tą mokymą: mes studentą mokome ne kažkokių specifinių dalykų, žinių, kurios dabar reikalingos, bet akcentuojame, kad reikia turėti gebėjimų, kaip susitvarkyti su situacijom, problemom, kurios bus ateityje. Mes nežinome, kokios jos bus, bet mes turime suteikti studentams tuos gebėjimus, kuriuos turėdami jie galės atpažinti situacijas ir jose veikti.