Developed in conjunction with Ext-Joom.com

LEU studentė I. Kušlytė: kai pradėjau dirbti darželyje, mano studijos tapo prasmingesnės

LEU studentė I. Kušlytė nuotraukos autorė Solveiga Č erniūtė    Indrė Kušlytė – ne tik Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) pradinio ugdymo IV kurso studentė, aktyvi akademinės bendruomenės narė, bet ir LEU Ugdymo mokslų fakulteto studentų       mokslinės draugijos „Idėjų laboratorija“ prezidentė. Paklausta, kodėl pasirinko studijas LEU, atsakė, jog norėjo tapti pradinių klasių mokytoja. „Žinoma, rinkdamasi studijas svarsčiau ne tik apie Lietuvos edukologijos, bet ir apie Šiaulių, Klaipėdos universitetus, nes jie yra arčiau mano gimtųjų Mažeikių. Apsispręsti padėjo aplinkiniai, ir rezultatu labai džiaugiuosi“, – teigia LEU studentė. Pasak Indrės, pradinį ugdymą ji pasirinko dėl to, kad norėjo tapti ne vieno dalyko mokytoja, taip pat dirbti su pradinių klasių amžiaus vaikais. „Tvirtai žinojau, ko noriu. Į stojamųjų sąrašą įtraukiau tik vienintelį pasirinkimą, todėl į šią specialybę įstojau neatsitiktinai“, –  pasakoja mergina.

Indrė teigia, kad ne tik Lietuvos edukologijos universitetas, bet ir savanorystė, darbas, įvairūs užsiėmimai pakeitė jos požiūrį į daugelį dalykų. IV kurso pradinio ugdymo studentė jaučiasi subrendusi kaip asmenybė, lyginant su pirmaisiais studijų metais.

„Pirmame kurse praktiką atlikau Vilniaus Filaretų pradinėje mokykloje. Po šios praktikos su manimi susisiekė vaikų muzikos grupės „Tele bim-bam“ įkūrėja ir vadovė, dainų vaikams kompozitorė ir atlikėja Neringa Čereškevičienė. Ji ir pasiūlė dirbti priešmokyklinio ugdymo mokytoja „Tele bim-bam“ darželyje“, –  prisiminimais dalijasi jaunoji pedagogė, kuri darželyje dirba jau 3 metus. Mergina neslepia, kad, gavusi pirmąjį N. Čereškevičienės laišką, pagalvojo, jog tai pokštas. „Tik po pokalbio telefonu supratau, kad viskas rimta. Žinoma, iš karto sutikau su pasiūlymu, ir mano studijos tapo dar prasmingesnės“, – teigia LEU studentė, kuri taip pat yra ne tik priešmokyklinio ugdymo mokytoja, bet ir mokyklėlės administratorė. Pasak Indrės, mokyklėlės administratorės pareigos jai yra dar viena nauja sritis. Mergina šią galimybę traktuoja kaip labai gerą praktiką, kurioje itin svarbus tikslumas, sugebėjimas planuoti ir atsakingumas.

„Dirbu su 5–6 metų vaikais. Klasėje šiuo metu yra 16 mokinių, todėl didžiausi sunkumai kyla dėl jų kiekio (pirmaisiais metais buvo tik 6 vaikai), nes šio amžiaus vaikams reikia  ypač daug individualios pagalbos. Juk būtent čia prasideda jų mokslo pradžių pradžia“, – apie savo darbo ypatumus su vaikais pasakoja pedagogė.

„Tele bim-bam“ darželio mokytoja ir administratorė savo darbu niekada nesiskundžia ir kasdien į jį eina kaip į šventę. „Per pirmuosius dvejus metus ne tik aš, bet ir vaikai mane daug ko išmokė. Klasėje esame draugai, kurie nebijo vienas kitam kažko pasakyti, nebijo suklysti“, – teigia Indrė, kuri priduria, kad vaikams į ją leidžia kreiptis vardu, taip panaikindama bendravimo barjerą tarp mokytojos ir mokinių. „Neprašau klasėje mirtinos tylos pamokų metu, dažniausiai vyrauja „darbinis“ šurmulys. Jie nebijo su manimi kalbėti, pasipasakoti tiek pat, kiek savo klasės draugams, tačiau tai nereiškia, kad jie su manimi elgiasi nepagarbiai“, – savo pedagoginiais džiaugsmais dalijasi LEU studentė.

Pasak Indrės, būti pedagoge jai reiškia nuolat ieškoti, kurti, mokytis ir tobulėti. „Jaučiu, kaip nuolat tobulėju, kūrybiškai ir produktyviai išnaudoju savo laiką. Kiekvienais metais keliu sau iššūkius įvairiomis kryptimis. Šių metų iššūkis – baleto pamokos tris kartus per savaitę Eglės Špokaitės baleto mokykloje ir kinų kalbos mokymasis“, – apie ateities planus kalba pedagogė.

Indrė, prieš pradėdama dirbti „Tele bim-bam“ darželyje, savanoriavo „Vaikų linijoje“, gyvūnų prieglaudoje, vaikų namuose, vaikų ir jaunimo dienos centre „Sotas“, dirbo sekmadieniniame „Ežiukų dryžiukų klube“, vaikų vasaros stovykloje „Balsiai“, lankė nemažai kursų, seminarų, susijusių su specialybe. Mergina visada stengdavosi domėtis ir dalyvauti ten, kur tik galėdavo. Būtent taip ji atrado ir UMF SMD „Idėjų laboratoriją“. „Niekada nepamirštu ir pramoginių šokių, kurie mano gyvenime užima labai svarbią vietą ir padeda man atsipalaiduoti, „pabėgti“ nuo kasdienių rūpesčių, todėl manau, kad kuo daugiau darai, tuo daugiau spėji!“ – teigia Indrė.

Jaunoji pedagogė pamokėlėse stengiasi naudoti būtent priešmokyklinio amžiaus ir atitinkamos klasės vaikams tinkamiausius metodus. Dažniausiai ugdomuosius žaidimus, kurių metu lavinami skirtingi gebėjimai. „Pirmaisiais metais mokiau vaikus, kurie nenorėjo žaisti. Jiems labiau patikdavo kuo daugiau rašyti sąsiuviniuose, spręsti įvairias logines užduotis, todėl pamokėlės buvo visiškai kitokio pobūdžio. Manau, kad svarbiausia yra stebėti, išklausyti, suprasti jų norus ir rasti tinkamiausią mokymosi kelią būtent tos klasės vaikams, su kuriais dirbi. Nėra vieno ir visiems tinkančio mokymo modelio“, – pasakoja mergina, kuri labai džiaugiasi savo buvusiais ir esamais mokiniais. Pasak Indrės, motyvaciją ypač stiprina grįžtamasis ryšys ir iš vaikų, ir iš jų tėvelių pusės.

„Savo keliu palinkėčiau eiti tik tiems, kurie nori tapti mokytojais, nes be užsidegimo nė vienoje specialybėje nesijausi gerai ir užtikrintai“, – pokalbį baigia LEU pradinio ugdymo IV kurso studentė I. Kušlytė. 

3 priežastys, kodėl žmonės meta samdomą darbą

Neįtikėtina, tačiau dar J.V.Gėtė yra pasakęs: „Žmogui nepakanka kaupti žinias, reikia mokėti iš jų gauti palūkanas“. Jau prieš du šimtus metų žmonija mąstė versliai! O mes gyvendami naujų technologijų amžiuje, galėdami naudotis visomis naujovėmis, kuomet reikalingą informaciją galime pasiekti sekundžių greičiu, kartais dar drįstame dejuoti, kad „valstybė kalta“, „darbdavys blogas“,o ir šiaip ir dėl visko „kažkas kaltas“. Ir taip be pabaigos.

Visi pastebėjome, kaip nejučia įsitraukėme į interneto pasaulį, „Google“ vardas jau nieko nebestebina, „Facebook“  irgi daugeliui jau kaip šeimos narys. Taigi,  normalu, kad internetas atima vis daugiau mūsų dėmesio kasdien paruošdamas naujas galimybes ir perspektyvas.

Lietuvoje nuolat eskaluojama, jog IT rinka ištiestomis rankomis laukia naujų darbuotojų ir specialistų, o verslas internete siūlo plačias galimybes. Apie galimybę dirbti savarankišką darbą vis dažniau kalba aukštuoju mokslu ir darbo rinka nusivylę jaunuoliai. Ar tikrai rinkoje yra toks liūdnas vaizdas be jokių puikių karjeros perspektyvų?

Štai, jau gerą dešimtmetį interneto rinkodaros srityje besisukanti SEO (paieškos sistemos optimizavimas) specialistė Evelina Tamulaitienė teigia, jog po saule apstu galimybių – svarbu atrasti sau malonią sritį, o tada jau tik spėk suktis. Šiandien Evelina savo hobį ir meilę internetui bei informacijos valdymui pavertusi verslu, įkūrusi pirmąją Lietuvoje SEO AKADEMIJĄ (www.seoakademija.lt) veda individualius ir grupinius SEO mokymus, kuria interneto svetaines, kuruoja ir vysto web projektus, teikia SEO paslaugas SEO MAMA (www.seomama.lt) prekinio ženklo pavadinimu Lietuvos, Rusijos, Europos bei JAV rinkoms.

10695026 863653713645584 1712144630 n - Kopija

1 priežastis samdomam darbui mesti – asmeninės žmogaus savybės

-          Evelina, šiandien noras dirbti savarankiškai jau po truputį „apsigyvena“ ir daugelio jaunuolių galvose. Tačiau Tu pati pėdsakus internete po truputį pradėdama kurti savo verslą padėjai jau prieš gerą dešimtmetį. Kas paskatino atsisakyti samdomo darbo dar tada?

-          Tai, kas yra sukurta šiai dienai, tikrai gimė ne per dieną. Tiesiog, derindama samdomą darbą, tuo pačiu auginau ir savo individualią veiklą internete. Pagrindinis dalykas, kas traukte traukė iš samdomo darbo, kur bedirbčiau, kokias geras pareigas beeičiau, tai žmogaus laisvės suvaržymas. Nežinau kodėl, tačiau darbas nuo ryto iki vakaro su normuotomis pietų pertraukomis, su stebėjimu, kur einu, ką darau, ką kalbu, man visada asociavosi su kalėjimu. Mano darbdavius, kad ir kokie jie visi nuostabūs buvo, manau, varžė mano, kaip samdomos darbuotojos, baimės nebuvimas. Niekada neturėjau baimės išsakyti savo mintis ar daryti kažką, ko nenoriu daryti vien dėl to, kad kažkam įtikti. Kur bedirbčiau, visada žiūrėjau iš verslo savininko pozicijos, o ne iš samdomo darbuotojo.

-          Tarsi jauteisi ne savo rogėse? Kas suformavo tokias Tavo nuostatas?

-          Negaliu paaiškinti, iš kur visa tai. Gal kad vaikystėje mačiau savarankišką mamą, dar „ruso“ laikais kuriančią verslą. Kitas faktorius, stipriai įtakojęs kelią savarankiškos veiklos link, tai motinystė. Auginti vaiką vienai, organizuoti buitį, matyti vaiko ligas ir ašaras darželyje, organizuoti vaiko būrelius ir laisvalaikį tam, kad vaiką užauginčiau ne bet kaip, o suteikiant jam pilnavertį pagrindą, skirti savo dėmesį ir laiką bei suderinti samdomą darbą be galo sunku.

Duktė buvo didžiulis spyris į užpakalį, kodėl dieną dirbau samdomam darbe, o naktims pradėjau kurti rinkodaros paslaugų internete veiklos strategiją, kuri pradėjo sparčiai realizuotis. Ir man tai pavyko. Dabar aš galiu vežioti vaiką į mokyklą, iš mokyklos, laukti būrelių laukiamajame tiek, kiek reikia, žinant, kad man niekas neskaičiuos pavėluotų sekundžių įžengus į darbo kabinetą.

-          Dažnai pamini, kad esi dar daugiau amatininkė nei verslininkė. Kuo tai skiriasi?

-          Tokią save laikiau, kol realizavau SEO, rinkodaros paslaugų, interneto svetainių kūrimo projektus pati. Atvirai pasakius, buvo taip gera ir ramu, kol pati rinka neprivertė po truputį pakeisti mąstymą. Šiai dienai, po to, kai šiais metais įkūriau ir SEO AKADEMIJĄ, supratau, kad amatininke visą gyvenimą nebūsiu, nes viena pati jau nebespėju atlikti visų darbų. Natūraliai buriasi aplink komanda žmonių, kuriai įdomi mano veiklos kryptis, mano požiūris, mano darbo internete metodika, tad po truputį dar tik mokausi deleguoti darbus. Taip natūraliai gavosi, kad jau kuriu verslo strategiją, kaip toliau vystyti taip sparčiai rinkoje vietas atradusias veiklas.

2 priežastis – mylimos veiklos identifikavimas

-          Paprastam žmogui išgirdus vien žodį SEO turbūt kyla šimtai klausimų, ar tai tokia sunkiai suvokiama tema, kuriai įvaldyti reikia išskirtinių gabumų ir žinių?

-          Man ši veikla gimė natūraliai. Aš tiesiog labai pamėgau internetą, visada analizuodavau įvairius interneto projektus bei tinklapius. Kartais prarasdavau laiko nuovoką, jeigu rasdavau man įdomios informacijos. Todėl mano akimis, viena, ko tikrai reikia, tai kruopštumo ir meilės internetui. O visa kita –  išmokstama. Žmonės, atėję į mano seminarus, nustemba, kad SEO – toks įdomus ir pasiekiamas ranka „paprastam“ žmogui, neturinčiam programavimo įgūdžių. Žinoma, kūrybiškas mąstymas ir raštingumas šioje srityje itin pasitarnauja. Todėl SEO rekomenduoju visiems, kurie labai gerai valdė plunksną dar mokyklos laikais, kurie pasirinko marketingo ar viešųjų ryšių, žurnalisto specialybes. Juk SEO (angl. Search Engine Optimization) lietuviškai skamba kaip interneto svetainės optimizavimas paieškos sistemoms. O paieškos sistemoje pagrindinis dalykas yra kas? - Informacija. Vadinasi, SEO nesigilinant į visus niuansus, bendrąja prasme galima pavadinti darbą su informacijos turiniu. Paprasčiau tariant, tai tiesiog dar vienas naujas (Lietuvoje vis dar naujas) marketingo internete įrankis.

-          Ką rekomenduotum paskutinės klasės moksleiviui, kur stoti mokytis, kad po to gerai uždirbtų ir jaustųsi laimingas?

-          Atsakyčiau, stok ten, kur šaukia tavo širdis. Ten galų gale ir pinigai didžiausi paprastai randasi. Su profesija, kuriai kelią padiktavo širdis, visad rasi vietos po saule. O jaunuoliams, kurie dar nežino savo hobio, vietoj to, kad pirmus studijų metus praleisti bet kur, patarčiau tuos metus skirti savo hobio, savo mylimos veiklos identifikavimui. Tai galima padaryti įvairiais būdais, išmėginant save įvairiose jaunimo organizacijose, įsiprašant praktikai pas įvairių sričių darbdavius, taip pat galima juk išmėginti tam tikrus užsiėmimus. Juk gyvename nuostabiu laiku, kai visko turime per akis tikslui siekti.

3 priežastis – tikėjimas tuo, ką darai ir galimybių ieškojimas

-          Ar galima sakyti, kad interneto verslas – pigiausias būdas išbandyti savo idėją? Nereikia nuomoti patalpų, pirkti įrangos, samdyti darbuotojų, tvarkytis licencijų...

-          Šiek tiek reikalų su valdiškomis institucijomis turėti vis tiek teks, nes kaip kitaip be kažkokio juridinio vieneto tu įsisavinsi pajamas, gaunamas iš savo veiklos internete. Tačiau paprastumas internetinio verslo yra tai, kad tau nereikia sandėlio, tau nereikia specialios įrangos, šaldytuvų ir pan., kad tavo „prekė“ nesugestų, tau nereikia muitų, nereikia logistikos paslaugų. Reikia tik ypatingai gerai veikiančios galvos ir neperkaitusių smegenų. Jeigu tiki tuo, ką darai, visada atsiras galimybės savo idėjų realizavimui. O internetas tam puiki vieta.

-          Panašu, kad nusiteikimas ir darbas smarkiai atsiperka. Tačiau dažnai dabartinė jaunimo karta barama už tinginiavimą ir bukumą.

-          Tai, kad jaunų žmonių šiandien jau nevilioja darbas biure –  natūralu. Su šiuolaikinėmis technologijomis mes galime dirbti iš bet kurio pasaulio kampelio, jaunimas jau suvokia, kad svarbiausia atlikti darbus laiku ir pasiekti tinkamus rezultatus, o ne užsidėti „varnelę“  prieš įmonės vadovą už tai, kad tu sąžiningai atsėdėjai 8  darbo valandas ofise. Jaunas žmogus jau suvokia, kad svarbu ne klaidingas įvaizdis, o darbo efektyvumas. Deja, Lietuvoje dar daug įmonių su atgyvenusiu požiūriu ir tai jauną žmogų varžo. Lieka tik pradėti veikti patiems!

Lukas Norkevičius: svarbiausia nepraleisti siūlomų šansų tobulėti

Metai iš metų renkamos perspektyviausios specialybės dar nereiškia, kad jas pasirinkusiųjų lauks karjeros sėkmė. Daug svarbesnis faktorius yra pati žmogaus asmenybė ir jo turimi sugebėjimai. Puikus to pavyzdys - studentas Lukas Norkevičius, kuris dar tik įpusėjęs laivo inžinerijos studijas Klaipėdos universitete jau pradėjo dirbti projektuodamas jachtas, o dabar teorines žinias pritaiko jau ir projektuodamas tikrus plieninius jūrų milžinus - laivus.

10660577 1000564356626248 1187662026 n

- Kodėl nusprendei studijuoti laivo inžineriją Klaipėdos universitete? Galbūt kažkas paskatino pasirinkti būtent šią studijų kryptį?

- Dar būnant vaiku ir stebint laivus, kildavo nemažai įvairių klausimų, ko nebūdavo stebint kompiuterio ekraną ar automobilį. Tačiau laivams rimtas konkurentas buvo muzika. Nuo 7 metų groju smuiku, baigiau Mykolo Kleopo Oginskio meno mokyklą. Ten, mano nuomone, įgyjau tvirtus pagrindus ir pradinį suvokimą apie muzikos pasaulį. Darbar muzika - malonus priedas prie gyvenimo. Aukštasis mokslas apie laivus, jų projektavimą, statybą, jūrines savybes Lietuvoje yra dėstomas tik Klaipėdos universitete. Tai ir paskatino mane pasirinkti Klaipėdos miestą ir universitetą.

- Minėjai, jog jau antrame studijų kurse pradėjai dirbti pagal specialybę. Sakyk, koks tai buvo darbas ir kaip pavyko jame įsidarbinti?

- Pirmasis mano kontaktas su realia jūrinių objektų statyba įvyko antraisiais studijų metais. Gilinant savo žinias internete, domėjausi naujausiomis laivų projektavimo ir statybos technologijomis. Naršant internete pasirodydavo informacija ir apie įmones, taikančias šias technologijas. Taigi, užmezgiau kontaktą su viena Olandijos įmone, kurios veikla tiesiogiai susijusi su pramoginių jachtų projektavimu ir jų statyba, pritaikant naują anglies pluošto technologiją. Po mėnesio bendravimo elektroniniais laiškais gavau kvietimą artimiau susipažinti su jų veikla. Kvietimo laikas sutapo su studijų sesijos laikotarpiu, todėl kvietimo teko atsisakyti. Darbą tęsiau nuotoliniu būdu. Tai buvo pramoginių jachtų korpusų projektavimas ir modifikavimas trimatėje erdvėje. Pasitaikydavo, jog atliekant skaičiavimus pajusdavau ir  specifinių žinių trūkumą apie laivo stovumą, eigumą, todėl tekdavo paskaityti ir vyresnių kursų vadovėlius. Studijos universitete taip pat reikalavo laiko, todėl šiame darbe teko padaryti pertrauką, kurios pabaiga turėtų sutapti su mano studijų pabaiga.

- Šiuo metu jau dirbi vienoje Estijai prikausančioje įmonėje. Kokios yra tavo pareigos joje? Už ką būtent esi atsakingas šiame darbe?

- Taip, šiuo metu dirbu Baltijos laivų statykloje, kur užimu laivų statybos inžinieriaus pareigas. Esu atsakingas už statomų laivų blokų dokumentacijos ruošimą, medžiagų užsakymą, blokų statybos proceso priežiūrą ir iškilusių įvairių technologinių problemų statybos proceso metu išsprendimą.

- Ar studijų metu įgytos teorinės žinios tau praverčia ir praktikoje, jau dirbant?

- Universitetinės žinios yra tik pagrindas naujame darbe, nemažai tenka mokykis iš naujo. Kiekvienas darbas turi savo specifiką, tad ir laivų statyba nėra išimtis. Didelis laivas yra kaip miestas. Jis turi savo elektros, nuotekų, valymo, apšvietimo ir dar daugybe įvairiausių sistemų. Laivo korpusas gali susidėti iš 10 tūkstančių ar net kelių 100 tūkstančių įvairiausių skirtingų detalių. Kiekviena iš daugelio skirtingų krypčių laivų statyboje reikalauja specifinių žinių. Universitete fiziškai neužtektų laiko detaliai išnagrinėti kiekvieną laivo statybos etapą, laivinių sistemų veikimą, parinkimą, skaičiavimą, laivo jūrinių savybių analizavimą ar laivų statybos projektų ruošimą. Universitetinės žinios tik užveda ant kelio. Tačiau, esant norui, žinių deficitą gali padėti kompensuoti informacija internete.

10656161 1000564359959581 1015294496 n

- Ne kiekvienam pasitaiko proga dar nebaigus studijų jau dirbti pagal specialybę. Tad kaip pats manai, kas lėmė tai, jog tau nusišypsojo tokia sėkmė?

- Nepasakyčiau, kad tai buvo sėkmė. Nebent sėkme pavadinčiau tai, kad turiu noro tobulėti būtent šioje srityje. Darbo ar įvairių projektų niekas neatnešė ir neįdėjo į rankas. Niekada nesirenku lengviausio kelio.

- Jei atvirai, ar dabartinis darbas tau teikia malonumą? Jautiesi savo vietoje ir galėtum tokį darbą dirbti visą laiką?

- Dabartiniame darbe kiekvieną dieną įgaunu svarbios praktinės patirties. Atsiveria galimybės tinkamai pritaikyti savo teorines žinias. Tai išties yra labai malonu. Galiu teigti, kad dabartinis darbas teikia malonumą ypač tada, kai užsidėjus šalmą iš ofiso išeinu į gamybą, ten kur vyksta tikras idėjų ir projektų realizavimo procesas. Viskas, kas susiję su laivais, mane traukia ir jaučiu, kad tai mano vieta. Kiekvieną rytą eidamas į darbą matau jūrą, dalį Klaipėdos uosto, įvairius inžineriniu objektus ir man tai yra gražu. Ar galėčiau toki darbą dirbti visą laiką? Manau, kad taip. Nors mano planuose tai tik stotelė įgauti reikiamos patirties ir pabūti arčiau laivų statybos proceso. Mane labiau domina laivų projektavimas. Gamyboje tenka išgirsti pasakymą: „Laivų projektuotojai, turbūt nėra įlipę į statomą laivą”. Tad bandau šio pasakymo reikšmę pakeisti.

- Ar nesunku suderinti darbą su studijomis? Nenukenčia nei vieno iš jų kokybė?

- Derinant darbą su studijomis, iškylą įvarių problemų. Tikrai sunku visur suspėti. Tačiau dalyvavimas tiek teorinėje, tiek praktinėje veikloje vis stumia į priekį ir atveria naujų galimybių mano kuklioje mokslinėje veikloje. Trečio kurso pavasario semestre parašiau pirmąjį mokslinį straipsnį, teko skaityti ir pranešimą mano pasirinkta straipsnio tema mokslinėje konferencijoje „Jūros mokslai ir technologijos 2014“. Galiu padaryti išvadą, kad tinkamai subalansuota teorinė ir praktinė veikla tik padeda viena kitai.

- Jau esi suprojektavęs nors vieną laivą?

- Projektavimui skiriu nemažą savo laiko dalį. Esu suprojektavęs ne vieną laivo korpusą trimatėje erdvėje. Darau suprojektuotų korpusų modifikacijas ir su specializuotomis programomis atieku skaičiavimus, parodančius atliktų pakeitimų įtaką laivo jūrinėms savybėms.

- Kiek laiko užtrunka, kol suprojektuoji laivo modelį? Ar kuris nors iš tavo suprojektuotų laivų jau išvydo ir dienos šviesą?

- Laiko atžvilgiu, tai gali užtrukti nuo vienos dienos iki metų, priklausomai nuo projektuojamo laivo parametrų, jo paskirties ir paties projekto sudėtingumo. Greičiausiai mano suprojektuotas laivas dar negreitai išvys dienos šviesą, nebent tik kokia nors korpuso dalis arba tai bus nedidelis, pramoginės paskirties laivelis. Tikrą, pramonėje naudojamą laivą projektuoja visas biuras, kurį gali sudaryti 50 ar net gerokai daugiau žmonių. Tam tikslui yra sutekliami aukštos kvalifikacijos inžinieriai, pasitelkiama mokslininkų pagalba, atliekami įvairūs bandymai su statomo laivo sumažintais modeliais, tiriamos statomo laivo jūrinės, stipruminės ir kitos savybės. Laivo projektavimo ir statybos procesas sudėtingumu nenusileidžia lėktuvo ar net sudėtingesnio orlaivio statybai.

- Galbūt galėtum kažką patarti ir kitiems, kurie taip pat bando siekti savo užsibrėžtų karjeros tikslų? Ar turi kažkokį sėkmės modelį?

- Sėkmės modelis paprastas - nepraleisti siūlomų šansų tobulėti. Tiesa, jų ne visada pasitaiko, tačiau reikėtų dėti visas įmanomas pastangas pačiam juos susikurti. Reikėtų atrasti savo studijuojamoje diciplinoje tai, kas jus tikrai žavi ir nuolat prisiminti, kodėl jūs tai pasirinkote. Žinoma, būna ir taip, kad įstoję gaunate visai ne tai, ko tikėjotės. Tačiau yra galimybės viską keisti ir kartais suklysti yra normalu. Tomas Edisonas yra pasakęs: „Aš niekada neklydau, tik suradau 10 tūkstančių neveiksmingų būdų“. Tad studijų metais ypač svarbi yra taisyklė, kuri sako - „Dažniau pagalvok apie savo ateitį“. To ir linkiu.

Modelio Eglės Terekaitės kasdienybė – dvasinės praktikos ir malda

  Garsus modelis Eglė Terekaitė dažniausiai save pristato kaip: siela, gyvūnų mylėtoja, organizacijos „OBA“ viena iš įkūrėjų. Jauna mergina jau penkerius metus yra vegetarė, o su vegetarizmu į jos gyvenimą atėjo ir dvasinės praktikos. Eglė teigia, kad :Vis dar esu ieškojimų kelyje, dažnai sakau , kad atstatinėju prarastą ryšį su Dievu. Neslėpsiu, tą ryšį man padeda atstatyti ir šiuo metu labiausiai įkvepia senovės sanskrito kalba, kurioje kartojama: maha mantra ( didžioji mantra), Vedos ( seniausieji pasaulio šventraščiai). Jose randu atsakymus į visus man rūpimus klausimus“. Darosi įdomu, kas paskatino jauną merginą imtis dvasinių praktikų bei suartėti su Aukščiausiuoju?

photo 2

Egle, jau dvylika metų dirbi modelių pasaulyje, kaip supratai, jog tai tavo pašaukimas?

  Modelio darbą greičiau pavadinčiau hobiu, galimybe keliauti po pasaulį, pažinti įvairias kultūras, susidraugauti su įdomiais žmonėmis, užsidirbti pinigų. Tai labai laikinas darbas, nors šioje srityje dirbu jau 12 - tus metus, esu atradusi savo rinką – Aziją. Ten praleidžiu nemažai laiko.

Vilniaus universitete baigei Tarptautinius santykius ir Politikos mokslus, kodėl pasirinkai būtent šią studijų programą?

  Tarptautinių santykių ir politikos mokslų studijas pasirinkau dėl savo noro pažinti pasaulį. Tik dabar šį pažinimą pradedu suvokti kiek kitaip. Baigusi mokyklą, buvau nemažai apkeliavusi, lankiusis skirtinguose žemynuose, tad pagalvojau, bus labai įdomu pasigilinti į šalių santykius, politiką, kultūrą. Apie naudą ar kad baigusi būtinai turiu būti politike minčių neturėjau.

Esi Jaunimo organizacijos „OBA“ viena iš įkūrėjų, papasakok plačiau, kokia pagrindinė Jūsų veikla, misija?

  Kuriant Jaunimo organizaciją „OBA“ pravertė ir universitetinės žinios, nors tai yra ne pelno siekianti organizacija, besiremianti savanorystės principu. Su draugais Ukmergės mieste prieš maždaug penkis metus pradėjome daryti gerus darbus – vesti nemokamas mankštas, rinkti šiukšles miške, vykdyti akcijas „Pyragas – už šypseną“, lankėmė gyvūnų prieglaudas, organizavome blaivius vakarėlius. Visus mus vienijo noras dalintis šypsenomis, pozityvumu su aplinkiniais. Iš to ir gimė mūsų organizacija.

Jau penkis metus esi vegetarė, kas paskatino pasirinkti naują gyvenimo būdą?

  Link vegetarizmo ėjau labai pamažu, daugelį metų. Dar valgydama mėsą jaučiau, tarsi kažkam nusikaltau. Širdis jautė, kad tikrai elgiuosi ne gailestingai, ne tinkamai. Visada labai mylėjau gyvūnus, buvau jautri, tačiau neturėjau pakankamai žinių, argumentų atremti aplinkiniams, nebuvo atėjęs sąmoningumas ir supratimas, kad nė viena gyva būtybė neturėtų atsisveikinti su saule, kad pasotinčiau savo pilvą. Kartą, beveik prieš penkis metus, mama grįžo iš Ajurvedos žinovo Žilvino Užkuraičio paskaitos apie prieskonius ir pasakė, kad namuose mėsos daugiau nebegamins, išmetė mikro bangų krosnelę ir visus Santa Maria prieskonius. Šią žinią visi priėmėme su didžiausiu džiaugsmu.

Ką per tą laikotarpį supratai naujo? Kaip tai pakeitė tavo gyvenimą?

  Su vegetarizmu į mūsų šeimos gyvenimą pamažu atėjo gailestingumas, atjauta, nauji nuostabūs, šviesūs žmonės, literatūra. Pradėjome domėtis Vedomis (seniausiais pasaulio šventraščiais). Ukmergėje su bendraminčiais pradėjau organizuoti paskaitas, į Ukmergę kviestis įdomius pašnekovus, lektorius, vienuolius. Su tėveliais ir broliu baigėme Gyvenimo meno organizacijos kursus, kuriuose išmokome taisyklingo ir sąmoningo kvėpavimo, meditacijos meno. 

Tavo poilsis – dvasinės praktikos, nuo ko pirmiausia turėtume pradėti, norint pradėti praktikuotis?

  Dvasinės praktikos jau tapo mano gyvenimo dalimi. Neįsivaizduoju savo dienos be maldos, trumpos meditacijos ir kelių jogos pratimų. Kai gyveni sąmoningai, manau net ir darbas gali tapti poilsiu. Nuo ko pradėti, norint praktikuoti, į šį klausimą negaliu atsakyti. Kiekvienas turime savo gyvenimo kelią, o kelių į tiesą, taip pat kaip ir į dvasines praktikas, yra labai daug.

Kas tau yra meditacija?

  Meditacija yra laikas su savimi. Tai yra būdas pasinerti giliai į save, suvokti, kas gi iš tiesų esi. Per meditaciją nuramini protą ir paruoši jį dienos darbams.

photo 3

 

Koks pagrindinis skirtumas tarp meditacijos ir dvasinės praktikos?

  Mano nuomone, meditacija yra viena dvasinės praktikos rūšių, taip pat kaip ir malda, sąmoningas kvėpavimas, mantrų kartojimas. Visa, kas mus grąžina į ryšį su tikruoju aš ir Dievu galima pavadinti dvasine praktika.

Kiek laiko trunka dvasinės praktikos, meditacijos ir kiek kartų per dieną turėtume tuo užsiimti?

  Jei per dieną randi bent 20 minučių pabūti su savimi ir Dievu, tai jau yra labai gerai. Tinkamiausias laikas atlikti dvasinėms praktikoms yra ankstus rytas, dar prieš patenkant saulei, kai žemėje yra sukoncentruota pati stipriausia energija. 

Galbūt, meditacija ir dvasinės praktikos padeda atrasti save?

  Be abejonės. Mūsų visų protas yra labai neramus. Mes nuolat skubame, lekiame, galva užimta begalybės minčių, idėjų, slegia neatlikti darbai, neįgyvendinti planai, kiti žmonės nuolat nagrinėja savo praeitį. Mes beveik niekada nebūna čia ir dabar – nebūname ten, kur vyksta pats gyvenimas, kas yra svarbiausia šią akimirką, šį momentą. Meditacija, kvėpavimas, mantros mus grąžina į dabartį, pristabdo tą chaosą, kuriame kiekvienas esame, nuramina minčių triukšmą, pripildo mus ramybe ir džiaugsmu.

Minėjai, kad vis dar esi ieškojimų kelyje, atstatinėjį prarastą ryšį su Dievu ar tai reiškia, kad buvo laikotarpis, kuomet buvai atitolus nuo jo?

  Niekada nebuvau nuo jo atitolusi, visada jaučiau jį šalia, tik nelabai suvokiau, kas tai yra, kaip su juo kalbėti, bendrauti, kaip iki jo prisibelsti. Vedos man davė daug atsakymų. Mantra pamažu atstatinėja ryšį su Aukščiausiuoju. Kalbant mantrą, atsiranda begalinis nuolankumas ir meilė Dievui, visiems jo kūriniams, Žemei, Visatai ir žmonėms. 

Kaip manai, esant bėdoje, kuo galime pasikliauti: savimi, Dievu, šeima ar draugais?

  Vis dėlto, manau, kad Dievu. Gyvenime gali labai daug prisiplanuoti, prisisvajoti, bet galiausiai vis tiek viskas bus taip kaip ir turi būti. Dievas viska sudėlioja į savo vietas. Manau, kad jis mums visiems turi planą, misiją. Bet kaip bebūtų, be šeimos ir draugų palaikymo, buvimo šalia, gyvenimas netektų prasmės.

Esi apkeliavusi nemažai pasaulio šalių, kuri šalis paliko didžiausią įspūdį?

  Neseniai grįžau iš Izraelio. Ši šalis mane ir mano šeimą paliko be žado. Žmonių nuoširdumas, pamaldumas, šiltumas sužavėjo. Šventos vietos, kaip raudų siena, Kristaus bažnyčia, Marijos apsireiškimo vieta paliko labai didelį ispūdį. Uždėjus rankas ant raudų sienos, ašaros pačios upeliu bėga. Ten sukoncentruota tiek maldų, tiek žmonių prašymų, norų. Labai stipri energetika.

Neslėpsiu, kad labai noriu į Indiją, bet žinau, kad tam ateis tinkamas laikas. Vėlgi pasitikiu Aukščiausiuoju ir nieko neskubinu.

Kiekviena šalis duoda tam tikrų pamokų, nuostabių pažinčių ir įspūdžių.

Kas gyvenime tave labiausiai žavi?

  Žmonių nuoširdumas ir nesavanaudiškumas. Šie bruožai pamažu traukiasi dėl padidėjusio žmonių ego, besivystačio gobšumo. „Aš, man, mano...“ Manau, kad mums niekas nepriklauso. Negalime savintis nei materialių dalykų, nei savo artimųjų, nei mylimųjų. Einant dvasiniu keliu, supranti, kaip viskas laikina, kad svarbiausia, ką gali padaryti, tai pasitarnauti kitiems, dalintis su jais savo meile, gerumu ir šypsenomis.

photo 1

Kas šiame gyvenimo etape tau yra įdomiausia?

  Kas vakarą užmiegu su maloniu nerimu širdyje, nes labai laukiu išauštančio ryto. Kiekviena diena yra nepakartojama, įdomi ir įspūdinga. Kievieną dieną galime paversti švente sau ir kitiems. Domiuosi labai daug kuo. Net neišeitų parašyti ant lapo. Svarbiausia, kad kasdien išmokčiau kažko naujo, padaryčiau bent vieną gerą darbą ir pasidalinčiau džiaugsmu su artimaisiais.

Kokie artimiausi planai tavo gyvenime?

  Mes planuojame, o Dievas juokiasi. 

Darius Čibonis: „Sėkmingas gyvenimas - individualus apibrėžimas“

unnamed 1

Visi norime pasiekti tikslus, o svajones paversti realybe, tačiau dažnai mums tai nepavyksta. Kartais pritrunka valios galbūt ir atsakomybės. Kodėl vieni žmonės bijo ir sustoja, o kiti bijo, bet daro? Apie tai kalbamės su ilgamečiu pardavimų bei lyderystės treneriu, internetinio portalo www.lyderyste.lt, seminarų, knygos „Svajonės link“ autoriumi, vaikščiojimo karštomis žarijomis instruktoriumi – Dariumi Čiboniu.

Esate ilgametis pardavimų, lyderystės treneris bei seminarų autorius, kas Jus paskatino imtis tokios neįprastos veiklos Lietuvoje?

  Viskas natūraliai gavosi. O prasidėjo nuo to, kad mėgau, mėgstu pardavinėti. Prieš 20 metų įsidarbinau į Skandinavų konsultavimo kompaniją, kur pardavinėjau konsultavimo paslaugas. Man labai gerai sekėsi ir vėliau mane pradėjo ruošti, jog pats pradėčiau vesti seminarus. Man patinka, ką darau, žmonės tai įvertina, o mane įvertinimas tenkina ir taip jau 20 metų praėjo.

Esate baigęs Vilniaus pedagoginiame universitete – anglų kalbą, kodėl nedirbote pagal specialybę anglų kalbos mokytoju?

  Dvejonių nebuvo. Kai tuo metu įstojau, mažai kas svajojo apie mokytojo darbą. Man anglų kalba labai patiko,stojau, kad patobulinčiau kalbą. Studijų metais, IV –V kurse pradėjau ieškoti darbo, įsidarbinau į konsultavimo kompaniją ir man ten sekėsi. V kurse kai jau dirbau, į paskaitas ateidavau iš darbo su kaklaraiščiu ir švarku, o dėstytoja man sakydavo: Matau,darbą jau turi, tad tau tas diplomas nereikalingas. Buvo galima suprasti, kad jei jau mokytoju nebūsi, anglų kalbos mokytojo diplomas tau bus nereikalingas.

Kelerius metus iš eilės gavote geriausio pardavėjo titulą įmonės tarptautiniame tinkle, t. y. Rytų Europoje ir Rusijoje. Vėliau Jus gana greitai pradėjo mokyti, kaip vesti seminarus. Kaip manote, kokios asmeninės savybės yra būtiniausios norint būti geru, įtikinančiu lektoriu?

   Turi suprasti auditorijos gyvenimą, jei pats nebūčiau pardavėju, būtų sunku suprasti juos. Turi suvokti klientų poreikius, idealiu atveju – pats turi būti tai praėjęs. Auditorija greitai užuodžia, kas yra susiję su pardavimais, o kas tik knygų prisiskaitę. Pirmiausia esu pardavėjas, vėliau lektorius, treneris. Žinoma, lektorius neatsiejamas be drąsos, nes nežinai, kokią auditoriją gali gauti. Žmonės moka didelius pinigus, todėl tikisi daug.

Kaip turėtume pradėti mąstyti, jog išgrynintume savo tikslus, o svajones paverstume realybe?

  Dažniau savęs klausti: ko nori? Ko nori iš tikrųjų? Ko norėtum  jei viską galėtum? Ko norėtum jei viską turėtum? Taip ir išsigrynina tikri tikslai. Dažnai mes leidžiame sau galvoti tik apie tai, ką galėtume sau leisti šiandien. Iš Brian Tracy paskaitos „pasigavau“ mintį: „Jei žinočiau, kad tikrai pavyks? Ko norėčiau tada?“. Reikia išsigryninti tikslus, o dar geriau juos užsirašyti, kad nuolat matytume.

Kiek paties motyvacvija, pasitikėjimas savimi prisideda, jog pasiektume tikslus?

  Tai labai svarbu. Nes jei tiki tuo, ką darai, tau pavyks, jei ne – dramatiškai didėja pavojus, kad nepasiseks.

Kokios asmeninės savybės trukdo pasiekti tikslus?

  Pasitikėjimo savimi stoka, pernelyg didelis įsiklausymas į aplinkinių nuomonę. Jų nuomonė mus pristabdo, ypač, tų kurių tikslai skirtingi nei mūsų. Mama, tėtis, kaimynas - geri žmonės, bet nevisada gali tinkamai patarti. Turime atsiriboti nuo aplinkinių nuomonės, tada ir pasitikėjimas savimi atsiras.

Dažnai norime imtis naujos veiklos, tačiau pasidalinę planais su artimaisias, bičiuliais išgirstame neigiamas jų emocijas, kaip turėtume elgtis – nustoti svajoti, nepaisyti artimųjų šnekų ar nebesidalinti savo slapčiausiais norais su kitais?

  Mintimis geriau nesidalinti su tais, kurie nepalaikys. Iš jų išgirsime, tik kritiką, kuri sukels dvejones mūsų galvose. O dalintis verta su tais, kurie tave paskatins, pastums, kad tikrai tai darytum. Svarbiausia, kad nekritikuotų, geriau jau tylėtų. Savo norų, tikslų papasakojimas kitiems asmenims ugdo mūsų atsakomybę. Tu prisižadi ir negali neįvykdyti jų.

Kaip turime ugdyti įpročius, kurie reikalautų iš mūsų, kuo daugiau pastangų?

  Sukurti sau tokias sąlygas, kad darytume, tai ko bijome, vengiame. Drąsus žmogus, nėra tas, kuris nebijo, nebijoti kvaila, nes tai apsauginė mūsų reakcija. Drąsus tas, kuris daro tai ko bijo. Vienas žmogus nedaro ko bijo, o kitas daro nors ir bijo.

Kaip manote, kodėl suaugę žmonės pamiršta svajoti?

  Per gyvenimą ne visas svajones pavyksta įgyvendinti, su kiekviena nesėkme daugelio žmonių pasitikėjimas savimi slopsta. Taip pat dėl aplinkinio fono.

2007 metais vasarą, draugų būryje su „plieniniais žirgais“ (motociklais) leidotės į kelionę po Šiaurės Ameriką, kiek ilgai svajojote apie šią kelionę, tai buvo Jūsų gyvenimo svajonė ar tiesiog ekspromtu kilusi mintis?  

  Kelionė nebuvo gyvenimo svajonė. Ji pradėjo formuotis, kai pradėjau keliauti po tolimesnius kraštus, kai konkrečiai Jungtinėse Amerikos Valstijose pradėjau lankytis. Prisidėjo ir prisiminimai iš vaikystės, kai skaitydavau apie indėnus dar ir mano pomėgis motociklams.

Įkvėptas kelionės įspūdžių parašėte knygą „Svajonės link“, kokių atsiliepmų išgirdote apie savo išleistą kelionių dienoraštį?

  Knyga buvo avantiūra. Tais metais, kai išleidome knygą, ji šešias savaites buvo perkamiausių dešimtuke. Atsiliepimai vien teigiami, jie mane pasiveja ligi šiol. Žmonės parašo, kad mano knygos dėka radikaliai pakeitė savo profesiją, tai be galo malonu girdėti.

Kokias knygas rekomenduojate skaityti žmonėms norintiems svajoti ir įdyvendinti savo norus?

  Daug saviugdos knygų. Man labiausiai patinka skaityti sėkmingų žmonių biografijas. Nesvarbu kokios srities, gali būti meninkas, verslininkas, sportininkas svarbu savo srities profesionalas.

Mėgstate skaityti knygas, o tarp jų ir sėkmingų žmonių biografijas, kokio žmogaus asmeninė biografija Jus sužavėjo labiausiai?

  Labiausiai įsiminė muzikantų: Slasho, Ozzy Ozbourne. Jie nepaisė komentarų, kad jiems nepavyks pasiekti muzikos pasaulio aukštumų ir vis dėlto pasiekė savo. Tikėjimo niekas „neišmušė“ ir atkakliai siekė ko tikrai norėjo.

Kaip įsivaizduojate save po 10 metų?

  Gyvenu erdviame name su šeima, didelis sodas, baseinas, vaikai laksto, garaže keli motociklai, yra keletas retro automobilių, mažiau nei šiandien dirbu, didelę dalį darbų atlieku nuotoliniu būdu.

Koks yra didžiausias Jūsų gyvenime laimėjimas?

  Dabar manau jaučiuosi laimėjęs, kad esu toks koks esu. Ne visada žinojau savo tikslus, buvo kliūčių, bet kryptį visuomet turėjau, vėjelis pūtė į nugarą ir gaudavosi kaip noriu. Tačiau galvoju, kad didžiausias laimėjimas dar priešaky.

Galime išgirsti, kad sėkmingi žmonės bendrauja su sėkmingais žmonėmis, o tiems, kuriems dažnai nesiseka su tais, kuriuos bėda aplanko po bėdos, su kokiais žmonėmis Jūs praleidžiate daugiausia laiko?

  Tikrai su tokiais pat. Daugiausia laiko mums patinka praleisti su tais žmonėmis su kuriais nekyla ginčų, vienas kitą sugebame papildyti ir esame tolygus. Jei draugas kurioje nors srityje pažengęs daugiau už tave  - jis natūraliai tempia tave į viršų, o ilgainiui bendraujant periimame vienas kito savybes.

 Kaip manote, kokia yra sėkmingo gyvenimo formulė?

  Sėkmingas gyvenimas - individualus apibrėžimas. Vienam sveikata, kitam dvasingumas dar kitam karjera. Svarbiausia turėti savo sėkmės suvokimą, kuris tave tenkintų. Tikiu, kad yra bent 6 būsenos, kurios lemia laimės būseną: fizinė būklė, finansinė būklė, asmeniniai santykiai, profesinė veikla, laisvalaikio kokybė bei dvasingumas. Jei visos šios sritys gerai subalansuotos tu jausiesi sėkmingas.

  1. Nauji
  2. Populiarūs
  3. Vertinami
Get Adobe Flash player