Su kokiais iššūkiais susiduria jauni verslininkai, kas jiems įdomu ir kas juos įkvepia – savo patirtimi įkuriant internetinį žurnalą „Lamų slėnis” dalinasi Algė Ramanauskienė. Ilga laiką su vyru Eligijumi dirbę žiniasklaidos srityje Ramanauskai nusprendė sukurti tokį žurnalą, kokį norėtų skaityti patys. Turėdami daug idėjų, entuziazmo ir labai mažą biudžetą, pradedantys verslininkai sukūrė žurnalą, kurio vizualumas ir išskirtinės temos patraukė skaitytojus.

23 metų studentė Justė Naujokaitytė,  penkti metai gyvenanti ir ir studijuojanti Klaipėdoje, pasakoja apie esminius gyvenimas pasikeitimus prieš 5 metus, kada išsikrausčiusi iš tėvų namų ir pradėjusi gyventi viena pati ir, išgąsdinta „meilės rankenos“, „barankų“, „krakamuilių“, radikaliai pakeitė savo gyvenimo būdą.

Dar paauglystės metu buvau labai padūkusi mergaitė. Gerdavau, rūkydavau, mušdavausi su berniukais, problemos su policija – kaip ir įprasta paauglystės laikotarpyje. Mokykloje pastoviai brukdavo, jog jei nesimokysite, nieko nepasieksite. Vasaras praleisdavau dirbdama, kad kitiems mokslo metams turėčiau už ką nusipirkti gražesnių drabužių, nes juk nesinori atrodyti blogiau nei tavo klasės draugės. Maniau, jog materialūs dalykai yra didžiausios vertybės, o žmonių tikslas - konkuruoti. Viso to priežastis buvo ta, jog nesupratau, kokia yra gyvenimo prasmė.

Tai gi, vasarą būdavo darbuojuosi kaime, rudenį – mokykloje. Jaučiausi pavargus nuo tokio gyvenimo būdo. Dažnai klausdavau savęs: „Kokia gyvenimo prasmė? Ar tai ir yra, dėl ko mes gyvename“? Jei taip, tai jau norėčiau greičiau ir nusibaigti. Draugai – panašaus likimo ir smegenų kiekio, apart svaigalų, nieko daugiau ir negalėdavo pasiūlyti. Negaliu sakyti, jog nebuvo įdomu įvairūs sportiniai užsiėmimai, būreliai, tačiau tėvai versdavo daugiau žiūrėti mokslus. Visiškai nesidomėjau sveika gyvensena. Valgiau, ką padarydavo mama, o tokios, kaip sveikos mitybos, maisto derinimo lietuviškoje virtuvėje, deja nerasta.

 Karma – tai žodis, kuris daugeliui asocijuojasi su budizmu, tam tikromis filosofijos šakomis, bet roko muzikos gerbėjai šiame žodyje atranda kai ką daugiau – dažniausiai lietuviškas dainas traukiančią jauną roko grupę. Grupės siela ir balsas Kazimieras Likša dalinasi grupės atsiradimo istorija, pasakoja apie pavadinimo kilmę ir įrašinėjamą debiutinį albumą.

Kas nerizikuoja – neapšildo Andriaus Mamontovo

Jau kitą penktadienį, kovo 23 dieną, į Lietuvą atvyksta beatboxo žvaigždė MC Xander. Jam tereikia balso, kad į jo pasirodymus žmonės veržte veržtųsi.

Šis atlikėjas pasirodys menų fabrike „Loftas“, kur kovo 23 dieną prasidės tęstinė renginių serija „Opus 3 gyvai“. Joje bus pristatomi muzikiniai talentai ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio.

Pirmasis šios renginių serijos svečias MC Xander neseniai grįžo iš didelio ir varginančio turo po Rusijos platybes, tačiau nepasididžiavo duoti išankstinį interviu Lietuvai apie apie savo pastarųjų savaičių nuotykius, muziką, psichologiją ir Afriką.

Kai užsidaro vienos durys – atsiveria kitos, arba dar yra langai, kaminas... Juk net Kalėdų senis dovanas atneša įlįsdamas pro kaminą. Tad nebūtina visada eiti tiesiai pro duris. Einant aplinkui ir su kliūtimis, kartais net įdomiau bei naudingiau: gali patirti ir atrasti tai, ko niekada nebūtum pastebėjęs, eidamas tiesiai. Apie ką aš čia? Apie savo gyvenimo moto: visada yra būdų pasiekti tikslus, tik nereikia pasiduoti jų beieškant.

Jaunimogidas.lt, SAVAS, Studentų era –  man tarsi langas į žurnalistiką. Piktas dėdė rėkdamas, kad nesuprantu, kas yra komunikacija (stojimų lape pirmoje vietoje rašiau VU, o antroje – VGTU, tai komisijos pirmininkui labai nepatiko), į žurnalistikos studijas man užtrenkė duris. Atsivėrė kitos durys – į VGTU kūrybinių  industrijų specialybę. Noras tapti žurnaliste niekur nedingo. Tik buvo prislopintas.

Kita vertus, tai buvo kažkas stipriau nei noras. Dar būdama mokinė, supratau, kad vien norėti nepakanka. Tad pradėjau kaupti patirtį: rašyti į savo miesto spaudą, mokykloje subūriau komandą, su kuria pradėjome naujo mokyklinio laikraščio leidimą.