Eidama gatve svarsčiau, kodėl pamačius užsieniečius dažnam lietuviui kyla paniekos ar pykčio jausmas? Ar mes tokie skirtingi? Jeigu mes taip vertiname juos, tai ką žmonės, atvykę į mūsų šalį ilgesniam laikui, mąsto apie Lietuvą ir lietuvius? Gal metas keistis?

Tam, kad išsiaiškinčiau šiuos dalykus, apklausiau du Erasmus studentus iš Portugalijos. Mergina vardu Manuela ir vaikinas Edson (jis Portugalijoje gyvena tik trejus metus) maloniai priėmė mane savo bendrabučio kambarėlyje. Kalėdama su jais, visai nejaučiau įtampos, o, bėgant laikui ir toliau kalbantis, jie darėsi vis atviresni.

Europos Sąjungos gimimo vietoje — Olandijos Mastrichto mieste — jau šiek tiek daugiau nei metus gyvena ir mokosi Ieva — antrakursė studentė iš Lietuvos. Mokytis Olandijoje šią jauną kaunietę paskatino kelios priežastys: aukšti Mastrichto universiteto akademiniai pasiekimai ir reitingai, finansinė padėtis bei kultūrinė aplinka. Vis dėlto Mastrichto universitete Europos Studijų bakalauro programą pasirinkusi lietuvaitė ypač džiaugiasi vietine mokymosi sistema, nes čia ji gali studijuoti dvi dieninių studijų programas vienu metu, mokėdama tik už vieną iš jų. Ieva Mastrichte ne tik mokosi siekti diplomatijos aukštumų, bet nuo šiemet ir  po truputėlį pažįsta fortepijono meno paslaptis.

Australija – tolima, paslaptinga ir nepasiekiama. Būtent tokie epitetai dažnam iš mūsų pirmiausia šauna į galvą pagalvojus apie tolimas ir netradicines šalis. Šiandiena turime vis daugiau galimybių išvykti ir pamatyti pasaulį, pažinti skirtingas kultūras ir įgyti nepamirštamos patirties visam gyvenimui. Tačiau tik retas sutiktas išdrįsta tai padaryti ne verčiamas sudėtingos ekonominės situacijos, o norėdamas tobulėti. Belieka tik pasidžiaugti, kad vis tik atsiranda žmonių, kurie nepabūgsta sunkumų ir siekia gyventi, o ne tik pragyventi. Galimybių visada yra tik reikia jomis pasinaudoti, todėl svarbu nebijoti siekti ir svajoti. Pasidalinti savo įspūdžiais ir išgyvenimais pakvietėme du jaunus žmones, kurie pasinaudojo galimybę išvykti metams mokytis ir dirbti į kitą pasaulio kraštą, Luką ir Justę.

Kai mes iki ausų galiukų susivyniojame į šalikus, Setubalio televizijos orų pranešėjai, lygiai kaip ir vakar, žada 15 laipsnių šilumos. Kai meldžiame močiučių numegzti po kalną vilnonių kojinių ir kumštinių pirštinių, portugalai trečią kartą šiandien dešimčiai minučių išskleidžia skėčius... Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) antrakursis Evaldas Vaitonis neslepia – renkantis, į kurį pasaulio galą vykti studijuoti su programa „Erasmus“, klimatas jam buvo svarbus. Pridėkime dar meilę vandenynui, ir nebeliks jokių klausimų, kodėl vaikinas jau pusė semestro studijuoja būtent Setubalyje – uostamiestyje, įsikūrusiame Portugalijos vakaruose. „Pastaruosius mėnesius jaučiuosi kaip apmokomose atostogose šiltuose kraštuose, o tuo pačiu metu dar ir protingėju“ – juokiasi jis.